Kai kuriems visi šunys, be išimties, atrodo pavojingi, besiruošiantys pulti ir sudraskyti į gabalus.

Aš tikrai nepriklausau tai kategorijai žmonių, veikiau atvirkščiai, nes mėgstu gyvūnus ir randu su jais bendrą kalbą.

Bandau ir pagelbėti atsidūrusiesiems blogose situacijose.

Tačiau prieš porą dienų ir man nutiko nelabai malonus incidentas.

Eidamas gatve prasilenkiau su tamsaus gymio piliečiu, kilusiu iš šiltųjų kraštų. Jis už virvutės vedėsi vidutinio dydžio šunį.

Tas šuo staiga metėsi į mano pusę ir bandė čiupti už kelnių klešnės, net grybštelėjo už kojos.

Tas pietietis kažką burbtelėjo, trūktelėjo šunį ir nuėjo savo keliais.

Man toks nutikimas – pirmas per daugelį metų.

Aš dėl to nereikalauju be gailesčio naikinti šunis, ypač vadinamus benamiais ir neklaužadomis.

Beveik visada tokiais komplikuotais atvejais kaltas būna žmogus.

Mano atveju šunį vedėsi tas labai mįslingas pietietis, kuris galbūt tyčia taip vedėsi piktoką šunį, galintį jį apsaugoti nuo nelabai palankių mūsiškių žmonių.

Vargas Europai su tų kraštų žmonėmis, kurie daug metų pešasi ir kariauja tarpusavyje, niekaip nepasidalija savo dievų, o dėl jų tarpusavio vaidų turi kentėti niekuo dėti Europos žmonės.