Mane nuo tokių atradimų apima būsena, kai nežinai, verkti ar juoktis.

Dar galima atleisti paprastiems žmogeliams senos istorijos nežinojimo spragų. Bet, kad tokie atradimai daro didelį įspūdį paminklosaugos tarnybos darbuotojams, tai jau sunku suprasti.

Aš, būdamas klaipėdietis, gerai žinojau, kad tas karo metų statinys yra prie Palangos senųjų kapinių, ne kartą esu jį matęs, fotografavęs. Šį statinį sovietmečio pabaigoje užpylė žemėmis ir ta vieta tapo panaši į senovinį pilkalnį.

Tokių betoninių karo meto statinių yra visa grupė Palangos pietinėje dalyje. Yra keletas ir šiaurinėje dalyje.

Įdomu, kodėl niekam neparūpo, kai panašus betoninis statinys vakarinėje Vytauto g. pusėje prieš septynerius metus buvo nugriautas, kai vyko privačių namų statybos?

Dabar to buvusio keliuko vietoje atsirado Sermiesčio gatvė. Kur tada buvo paminklosaugos darbuotojai ir karinio paveldo gelbėtojai?

Panašių "sensacijų" yra pasitaikę ir Klaipėdoje, kai sovietmečiu tiesiant naują gatvelę buvo užpiltas senas grindinys, o po dešimties metų kažkas užtiko prieškario laikų grindinį ir tai bandė pateikti kaip išskirtinį įvykį.

Buvo reklamuojama žinia ir po didžiojo Neringos gaisro Alksnynės zonoje, kad vienas toks Klaipėdos paminklosaugos darbuotojas aštuntajame kilometre rado niekam nežinomą karo metų pabūklų aikštelę su betonavimo liekanomis.

Kad jis rado, tai gerai, bet kam dėstyti, kad štai pilietis rado tai, ko iki tol niekas nebuvo radęs?

Dar sovietmečiu per daugelį žygių buvau išvaikščiojęs skersai ir išilgai visą Neringą iki pat Nidos, žinojau daugelį karo metų liekanų: apkasai, pabūklų aikštelės, betoniniai lizdai kulkosvaidininkams, blindažai ir panašūs dalykai.

Tačiau sovietmečiu negalėjau reklamuoti tokių savo sovietams įtartinų interesų.

Buvau parašęs ir į anuometę "Tarybinę Klaipėdą", kad nereikėtų naikinti karinio paveldo Smiltynėje.

Gavau tuomet dienraštyje dirbusio žurnalisto Prano Martinkaus atsakymą, kad tai fašistų apkasai – neturintys jokios istorinės vertės.

Aš rašiau puikiai žinodamas, kieno tie apkasai, bet mano argumentacija nesuveikė.

Kalbant apie Palangą supančius betoninius statinius, taip pat ir apie esančius prie Rūdaičių ar Baublių, reikia paminėti, kad jie statyti sovietų kariškių 1940-aisiais prieš pat karą.

O užsilikęs prieštankinis griovys netoli buvusios Klaipėdos krašto sienos jau buvo iškastas vokiečių 1944 m.