Kiekvieną rudenį vis labai sunku suvokti, kodėl didėja dujų kainos. Jau seniai pastebėjau, kad kai tik praeina vasara, degalinėse šių degalų įkainiai ima didėti kasdien. Štai ir pirmadienio vakarą pamačiau, kad litras pabrango iki 2,52 lito. Dar sekmadienio vakarą ta kaina buvo šiek tiek mažesnė – 2,49 lito.

Nesunku suskaičiuoti, kad jei po 3 centus litras taps brangesnis kasdien, tai jau po 16 dienų tas pats kiekis suskystintųjų dujų degalinėje kainuos jau tris litus. O tokia kaina nėra normali, nes ji neatitinka rinkos sąlygų. Apie algas ir išlaidas degalams apskritai lieka tik patylėti.

Pasižiūrėjau, kiek kainavo dujos truputį anksčiau, dar vasarą. Pavyzdžiui, jų pyliausi rugpjūčio 26 dieną Klaipėdos rajone Sendvario seniūnijoje esančioje "Lukoil" degalinėje. Tuomet litras dar kainavo 2,22 lito.

Kaina, sakyčiau, normali, nors dar vasaros pirmoje pusėje už litrą nereikėjo mokėti ir dviejų litų. Keliomis dienomis anksčiau, rugpjūčio 22-ąją, pyliausi "Ventus-Nafta" degalinėje

Nemakščių seniūnijoje Raseinių rajone. Tada teko mokėti 2,21 lito.

Kaina – taip pat, sakykime, normali, todėl pretenzijų lyg ir nebūtų galima reikšti.

Tačiau jau spalio 5 dieną "Lukoil" degalinėje, esančioje Viduklės seniūnijoje Raseinių rajone, už litrą dujų teko pakloti net 2,39 litus.

Taigi per mėnesį ir 10 dienų litras pabrango 17 centų. O jei skaičiuosime dabartinį brangimo tempą, pastebėsime, jog jis gerokai intensyvesnis. Mat spalio 15 dieną litras tose pačiose degalinėse jau kainavo 13 centų brangiau nei spalio 5-ąją.

Ką nori, tą man gali sakyti, bet kodėl per 10 dienų litras šių degalų pabrango net 13 centų, kaip nors įtikinamai ar logiškai paaiškinti neįmanoma. Juolab kad rinkose naftos kainos svyravo – tai pigo, tai brango.

Mano nuomone, Lietuvoje įsigalėjo tam tikra mada pavasarį degalus piginti, o praėjus vasarai – branginti. Ir kasmet tai daroma vis drastiškiau, skaičiai vis didesni.

Suskystintųjų gamtinių dujų litras turi kainuoti tiek, kiek kainavo prieš 15 metų – litą arba daugiausiai 1,3 lito. Juk tai yra degalų gamybos atlieka, panašiai kaip pjuvenos medienos gamyboje.

Tačiau suprantama, kad degalų pardavėjai nori uždirbti ir dujų kainos negali palikti tokios mažos, nes tuomet niekas nebepirks benzino, kuris gaminamas iš kasmet brangstančios naftos.

Iki šiol kainodaroje susiklostė tradicija, kad už dujas reikia iš vartotojų imti dvigubai mažiau nei už benziną. Tačiau ir šią lupikišką tradiciją jau stengiamasi pamiršti, nes dujų litro kaina jau perkopia pusės litro benzino kainą.

Tai, mano nuomone, labai negera tendencija, neleidžianti žmonėms pasirinkti pigesnius degalus ir mažiau teršti aplinką, nors apie jos tausojimą garsiai iš tribūnų kalbama ir Lietuvoje, ir Europos Taryboje.

Blogai tai, kad realybėje tos kalbos nieko nereiškia, nes pramonininkai dirba vien tik tam, kad gautų kuo daugiau pelno, o tie plepiai jiems tik kelia juoką. Žmonės, paprasti vartotojai, čia vis tiek niekam nerūpi. Juk europarlamentarai dujiniais automobiliais nevažinėja: kam jiems terliotis degalinėse ta nemalonia užpildymo automobilio balioną procedūra, jei gali sau be vargo įsipilti brangaus benzino?