Tuo metu Rusijos Kaliningrado srityje bręsta rimti pokyčiai, nes „Lukoil“ dar šiais metais planuoja gauti licenciją, leidžiančią eksploatuoti naftos telkinį Baltijos jūroje. Jis pavadintas, aišku, rusiškai – „Nadežda“.
Nors ilgą laiką tai buvo draudžiama, nes telkinys yra šalia nacionalinio parko, matyt, dėl karo ir vis nepakankamų išteklių jam finansuoti situacija pasikeitė.
Telkinys yra už 12 jūrmylių nuo Kuršių nerijos, taigi faktiškai už 22 kilometrų. Gavybos teritorija ribojasi su nacionaliniu parku, bet dabar telkinys „Nadežda“ buvo įtrauktas į specialų federalinį sąrašą, o tai leidžia išduoti gavybos licenciją be jokio aukciono ir biurokratinių trikdžių.
Taigi, rusai siurbs naftą ir šį resursą naudos žudynėms Ukrainoje finansuoti, o mes ko laukiame? Ko laukiame?
Kodėl patys nesiurbiame tos naftos, ypač dabar, kai barelio kaina viršija 100 dolerių?
Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet bus didesnis nei 3 proc., pinigai leidžiami į kairę ir dešinę, tad reikia galvoti, iš kur jų paimti. Ši galimybė mums po nosimi, bet mes ja nesinaudojame.
Dabar matome visišką mūsų abejingumą, o gal ir nusikalstamą bejėgiškumą šioje situacijoje. Kodėl mes nieko nedarome, o tuo pat metu sudaroma galimybė rusams siurbti naftą Baltijos jūroje? Atrodome kaip tikri žiopliai.
Kodėl mes nieko nedarome, o tuo pat metu sudaroma galimybė rusams siurbti nafą Baltijos jūroje?
Gerai kažkada sakė pirmasis laisvos Lietuvos finansų ministras Romualdas Sikorskis, kad „lietuviai yra veršių tauta“. Dabar tai pasitvirtina.
Situacija labai panaši į žuvininkystės sektoriuje esančią. Pas mus faktiškai uždrausta pramoninė ir priekrantės žvejyba, o rusai tinklais lupa žuvis, atvirai juokdamiesi iš lietuvių. Tą, ką mes, prisidengdami ekologiniais sumetimais, išsaugome, Rusijos piliečiai suvartoja.
Ar begali būti absurdiškesnė situacija? Elgiamės kaip tikri kvailiai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)