Gyvų liudininkų – ne tiek daug

Pastaruoju metu Skulptūrų parke ant buvusių miesto kapinių vyksta tam tikri pertvarkymo darbai, turint tikslą, greta parko struktūros, paryškinti ir priminti, kad visgi čia kažkada ta vieta buvo centrinės miesto kapinės.

Jeigu žiūrėtume aukštų moralinių reikalavimų, manau, būtų suprantama, kad ant kapinių išvis negalima nieko įrenginėti, juo labiau čia negalėtų būti pasilinksminimo vietų. Tokią nevykusią tradiciją organizuoti linksmybes ten, kur jų neturėtų būti, įdiegė sovietiniai "kultūrininkai".

Dažnai kapinėse apskritai vaikštinėti yra įdomiau negu po kokį nors parką. Vaikštinėdamas senose kapinėse jautiesi ir kaip parke, ir kaip muziejuje, nes randi įdomių paminklų, įrašų ir pan.

Kalbant apie dabar vykdomus darbus buvusiose kapinėse, mane stebina, kad yra atkasinėjami ne tik buvę takai, bet formuojami, perkasami ir nauji, kurių nebuvo.

Todėl tos naujai formuojamos trasos užslenka ir ant senų laiptų, sienučių ar medžių ir net ant kapaviečių atributikos, ypač palei Trilapio gatvę. Vienoje vietoje yra metalinės tvorelės fragmentas.

Tuos dalykus reikėtų išsaugoti, palikti juos matomus.

Dabar, kiek supratau, tie kasti takai galbūt bus vėl užpilti žemėmis, žvyru ar skalda, o paskui tie seni ar naujai suformuoti takai bus padengti dabar labai madingomis trinkelėmis.

Dėl to tie autentiški buvę kapinių struktūros elementai vėl bus paslėpti po žemėmis.

Manau, kad šiuo atveju kapinių atributika turėtų būti svarbesnė už takų, buvusių linijų atstatymą.

Ir ar būtina taip storai užpilti įvairiomis faktūromis tuos atkastus takus? Juk jais čia nevažinės sunkusis transportas, kaip yra greitkeliuose.

Manau, kad ir neseniai rekonstruotame Danės skvere buvo per daug plačiai iškloti plotai akmeninėmis plokštėmis, nes dabar skveras labiau primena oro uostą, o ne skverą.

Reikėtų atkastas dvi didžiąsias Beerbohmų šeimos plokštes ir kitą mažesnę, perlaužtą per pusę, skirtą vaikui, kuri buvo kartu su Beerbohmų šeimos kapavietės zonoje, paguldyti toje pačioje vietoje, kur dabar stovi kraštotyrininko Albino Kenešio pastatytas metalinis kryžius.

Tai tikrai yra Beerbohmų šeimos kapavietė. Tą vietą, be manęs, gerai žinojo minėtas A.Kenešis ir kitas kraštotyrininkas Kazys Budginas, dabar jau šviesaus atminimo.

Kapavietė buvo visai greta buvusio tako, ant kurio tos plokštės per 1985 m. kapinių sektoriaus naikinimą buvo nustumtos buldozeriu.

Reikėtų remtis gyvais liudininkais, o jų dabar belikę labai nedaug.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas L.

Vytautas L. portretas
Ir mačiau, ir dar kai ką pamenu iš gana kultūringai istorinei Mėmelio praeičiai priešiško sovietinio raugo: - viskas kas buvo reikia rauti, versti, naikinti... Eto vsě nemeckoje !

Miestietis

Miestietis portretas
Būtinai turi būti saugomi, iškeliami ir komponuojami senieji kapinių fragtmentai (tvorelės, laiptukai, plokštės), visgi taip pagerbtume ne tik mirusiuosius, Mėmelį/Klaipėdą kūrusius asmenis, bet ir visą senąją kuktūrą/paveldą, kurį sovietai gyvuliškai naikino...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Iš kur atsirado toji rusofobija?
    Iš kur atsirado toji rusofobija?

    Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Marija Zacharova vis kalba apie Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, esą šalia Rusijos susiformavo fašistinės valstybės, esą jose įsivyra...

  • Piliavietė ilgisi rūpestingų rankų
    Piliavietė ilgisi rūpestingų rankų

    Nuolat galima girdėti gerų atsiliepimų apie mūsų uostamiestį. Tačiau taip dažniausiai šneka mandagūs atvykėliai. ...

  • Pirma pažvelkime į save
    Pirma pažvelkime į save

    Dabar visi laiko savo pareiga pasmerkti Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą. Įvyko, kaip praėjusį pirmadienį (2022 08 08) "Klaipėdos" laikraštyje rašė S.Pocius: "jei jau ką nors didžiajame mūsų kaime velėja, tai visi...

    7
  • Klaipėdoje – Dzūkų diena
    Klaipėdoje – Dzūkų diena

    Šį penktadienį, rugpjūčio 12 d. – paskutinė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Interaktyvios vasaros skaityklos Karlskronos aikštėje veiklos diena. Biblioteka nori, kad ji būtų įsimintina, ...

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

  • Reikėtų daugiau tualetų
    Reikėtų daugiau tualetų

    Nesu susijęs su žemės ūkiu, bet aplinkosaugos šefai kaip L.Jonauskas ir S.Gentvilas piktai kalba, kad didžiausias teršėjas Lietuvoje – žemės ūkio objektai. Su tuo nenoriu sutikti. ...

  • Greičio ribojimas – perteklinis
    Greičio ribojimas – perteklinis

    Jau kuris laikas Herkaus Manto gatve reikalaujama važiuoti 30 kilometrų per valandą. Taip nutarė miesto politikai. ...

  • Nematome, kad karaliai – nuogi
    Nematome, kad karaliai – nuogi

    Skaičiau, kad vienai poniai nepatinka S.Pociaus straipsniai, o aš visą savaitę laukiu pirmadienio, kada "Klaipėdoje" išvysiu jo parašytus tiesos žodžius, nesuvyniotus į vatą. ...

    1
  • Z. Šličytės kalba buvo puiki
    Z. Šličytės kalba buvo puiki

    Esu iš tų antikvarinių asmenybių, kuri bene nuo 1981 metų iki šiol skaito popierinį "Klaipėdos" laikraštį. ...

    7
  • Šventėme jubiliejų ar sukaktį?
    Šventėme jubiliejų ar sukaktį?

    Jau praėjo Jūros šventė, praėjo ir Klaipėdos miesto gimtadienis. Todėl po visko jau galima padaryti išvadas. Suprantama, viskas buvo gražu. Miestas nuoširdžiai šventė, meras didvyriškai atliko savo pareigas iki pat p...

    3
Daugiau straipsnių