- Teisutis Matulevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daug metų su šeima gyvenu Klaipėdoje. Todėl kaip normaliam miestiečiui man rūpi, kas vyksta mieste. Man rūpi iš letargo miego nepabundantis senamiestis, apleisti jo pastatai, nuolatos rausiami jo šaligatviai ir gatvės. Neabejingas esu ir miesto valdžios aplaidumui bei tinginystei, o kartais ir biurokratiniam kvailumui.
Laikui bėgant, deja, amžius – ne jaunyn, todėl vis labiau imi domėtis sveikatos reikalais. Noriu, kad Klaipėda turėtų stiprią, gerai aprūpintą ir su profesionaliais medikais veikiančią ligoninę. Kad reikalui esant žmogus būtų tinkamai pagydytas, jam suteikta reikalinga pagalba.
Norint, kad taip būtų, reikalingas savo darbą išmanantis vadovas, kuriuo pasitikėtų medikų bendruomenė ir miesto žmonės. Uostamiestyje naujai sujungta įstaiga tikrai didelė, ne koks nors kioskas, joje dirba tūkstančiai žmonių, todėl labai svarbu, kaip jai bus vadovaujama.
Kaip tik šiuo metu vyksta konkursas į ligoninės vadovo pareigas. Viešai paskelbta, kad net 10 pretendentų pareiškė norą užimti šias garbingas ir atsakingas pareigas.
Paaiškėjus kandidatų sąrašui, pradėjau domėtis, kas tai per žmonės, ką jie yra nuveikę anksčiau.
Biblijoje yra sakoma, kad belskis į duris ir tau bus atidaryta. Panašu, kad kai kurie kandidatai į ligoninės direktoriaus kėdę bando patekti ne pro duris, bet pro langą. Štai vienas dalyvių yra A. Šimaitis, žmogus su labai spalvinga praeitimi.
Lietuvos gydytojų sąjunga savo rašte dar prieš gerą dešimtmetį įspėjo, esą šis žmogus yra savotiškas Ostapas Benderis, kuris tuo metu atvykęs iš užsienio valdžios institucijoms žadėjo Lietuvos sveikatos apsaugą paversti rojumi kiekvienam. Taip pat žadėjo Lietuvos medikų organizacijai praverti langus į pasaulį. Ir visaip kitaip norėjo pamokyti vietinius „tamsuolius“ visokių iš už jūrų atvežtų naujovių.
Tokio „gelbėtojo“ debiutas Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje baigėsi jo „kukliu“ reikalavimu būti įdarbintam Klaipėdos jūrininkų ligoninėje bei mokėti jam prezidentinę 16 tūkst. litų algą.
Tokiam „didmeistrio“ ėjimui nepavykus, jo pėdos mūsų kraštuose labai greitai ataušo.
A. Šimaitis, kaip ir dera geram „didmeistriui“, Lietuvoje pasirodo vis su nauju projektu, bandydamas suorganizuoti vis naują smegenų plovimo seansą. O patyręs fiasko, jis kažkur svetur išgaruoja. Epizodiškai dirbęs Santariškėse, po to Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, toliau jis laimės ieškojo Australijoje, Jungtinėje Karalystėje. Kaip rodo faktai, ir svetur sėkmė neaplankė, Jungtinės Karalystės lietuvių gydytojų ir odontologų asociacija atsiribojo nuo A. Šimaičio siūlomų projektų Lietuvoje.
Tą patį padarė ir tuometinis Užsienio reikalų ministras V. Ušackas bei Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas.
Ir štai feniksas prisikėlė naujam projektui – nori vadovauti Klaipėdos ligoninei ir turi jai paruošęs „gelbėjimo“ planą.
Ir kodėl visi šiais laikais nori nustebinti kažkokiais mistiniais projektais? Vieni konkurse dalyvauja su „skaidrinimo“ projektu, kiti – „mėlynojo proveržio“, treti – „žaliosios bangos“ ir t. t.
Jeigu jau taip, pamąsčiau, kad irgi galiu dalyvauti ligoninės vadovo konkurse. Turiu muzikinį išsilavinimą, o ligoninė neturi savo choro ir orkestro. Galėčiau dalyvauti su „ligoninės choro ir orkestro sukūrimo“ projektu. Juk, sprendžiant iš kai kurių konkurso dalyvių kompetencijos, žinios ir patirtis medicinoje ne tiek ir svarbios.
Pažįstu daug puikių Klaipėdos gydytojų. Jie tikri savo sričių profesionalai ir norisi, kad jie toliau savo darbais džiugintų klaipėdiečius.
Klaipėdos medikų bendruomenė tikrai nenusipelnė, kad jai vadovautų neaiškios kilmės ateiviai ar įvairūs eksperimentatoriai.
O gal mūsų patyrę gydytojai, matydami, kokios personalijos išsirikiavo prie ligoninės vadovo kabineto durų, net ir vengia dalyvauti konkurse, bijodami prarasti savo reputaciją?
Klaipėdos ligoninei reikia išmintingo, patyrusio ir gydytojų bendruomenėje bei miestiečių tarpe autoritetą turinčio vadovo. Todėl turime būti drąsūs ir daiktus vadinti tikraisiais vardais, tiesiai šviesiai kalbėti apie naujuosius „gelbėtojus“, jų praeities „žygdarbius“ bei apsisaugoti nuo šių dienų ostapų benderių ar frankų krukų. Nes to nepadarius, klaidos kaina gali būti labai didelė – rizikuotume savo ir savo artimųjų brangiausiu turtu – sveikata.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Marazmatikų parlamentarizmas veikia
Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...
-
Liko gumbuoti stagarai4
Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...
-
Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...
-
Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės12
Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...
-
Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo2
Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo2
Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo1
1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...
-
Kokia Rusija bus po V. Putino?
Galima tikėtis, kad Vladimirui Putinui iškeliavus į dausas, kaip žąsinui Moliūgui, Rusijoje prasidės atšilimas. Visa jos istorija po 1917 m. bolševikų perversmo tai rodo. Leninas įvedė proletariato diktatūrą, arba karinį komuni...
-
Kelionė į sostinę buvo baisi4
Vis dar negaliu atsigauti po vieno įvykio. Mano vaikai gyvena Vilniuje. Ir mano anūkas irgi ten gyvena – lanko privačią mokyklą. ...
-
Artėja kovas, metas kirsti medžius3
Nedaug laiko liko iki pavasario, laikas būtų miestui susitvarkyti problemines vietas. ...