Vienas "Klaipėdos" "Nuomonių" puslapyje besireiškęs autorius net ėmė įtarinėti, kad uostamiestyje veikia prieš Lietuvą ir lietuvius nusiteikę valstybės ar vietiniai veikėjai, kurie tiesiog siekia sunaikinti lietuvybės istoriją. Panašiai kaip Kaliningrado srityje, kur dabar vyksta lietuvininkų palikimo eliminavimas: nukabinamos atminimo lentos, uždaromi muziejai ir pan.

Dabartinis K.Donelaičio aikštės ar skvero, kaip bepavadintum tą vietą, vaizdas iš tiesų veda prie tokios minties. Labai panašu, kad K.Donelaičio paminklas ir visa ta teritorija niekam nereikalinga, nes lyg specialiai daugybę metų stovi apleista, o vaizdas kasdien vis liūdnesnis.

Gali net kilti įtarimas, kad ši vieta specialiai apleidžiama, mat jos labai norėtų kokie nors nekilnojamojo turto vystytojai, kurie čia mielai pastatytų kelis prabangių butų namus.

Tačiau visi šiandien suvokiame, kad tai būtų nusikaltimas. K.Donelaičio paminklas šioje aikštėje atsirado dar 1973 m., ir tai buvo tikrai labai sėkmingas projektas.

Beje, K.Donelaičio kūrybą gerai žino ir vertina daug Lietuvos rusakalbių, nes kūrinys "Metai" yra išverstas į rusų kalbą.

Vis dėlto šiuo metu tenka pripažinti, kad laikas daro įtaką šiai vietai ir jau reikia tam tikrų rimtų korekcijų. Aikštę tikrai metas atnaujinti, tų miesto atsinaujinimų fone, kuriuos matome ("Vaidilos" aikštė, Baltijos pr. estakados statyba ir t. t.), ji jau rėžia akį.

Metas inicijuoti permainas, kad K.Donelaičio galvos nebedengtų medžių šakos, o ši vieta taptų patraukli miestiečiams. Tokia, kokia ji tikrai buvo anais laikais.