Per televiziją teko matyti reportažą, kuriame reporteris vis kalbino prie Seimo susirinkusius skiepijimosi priešininkus. Visi šiandien žinome, kuo tas mitingas baigėsi.

Apie nusikaltėlius ir visuomenės atmatas nekalbėsime.

Tačiau 90 proc. tame reportaže kalbintų žmonių aiškiai yra psichiškai neįgalūs. Jie negali logiškai suregzti sakinio, jų mintys šokinėja, jie vartoja necenzūrinę leksiką, ne vienas iš karto pradėjo rėkti ir priekaištauti apskritai nežinia dėl ko, už ką ir kokiu pagrindu.

Tiesa, mitinge buvo ir normalių žmonių, atėjusių išreikšti savo pozicijos.

Pavyzdžiui, man patiko vienos lenkės, matyt, iš Vilnijos krašto, pasisakymas. Mergina aiškiai išdėstė savo požiūrį, aiškiai pasakė, kas jai nepatinka, pabrėžė, kad nedera versti žmonių  skiepytis per prievartą, ji tiksliai argumentavo savo poziciją.

Be to, mergina kalbėjo puikia lietuvių kalba. Lietuviai galėtų pasimokyti.

Tačiau daugiau tokių normalių žmonių nebuvo pakalbinta arba jie nenorėjo (o gal bijojo) išsakyti savo nuomonę. Netikiu, kad jų nebuvo mitinge, tikrai buvo.

Vienas ten tąsėsi su kažkokiomis knygelėmis rankose, aiškino apie dievą, kad žmogus esą yra dievo dalelė, ir skleidė kitas savo tikėjimo tiesas. Manau, kad jis atėjo ne tik jų skleisti, bet ir pardavinėti tuos spaudinius. Sektų atstovai ir Klaipėdoje dažnai vaikšto po butus su panašia lektūra ir siūlo įsigyti už pinigus.

Žodžiu, susirinko daugybė ligonių, kuriems reikia priežiūros ir net gydymo. Tai vargšai žmonės. Ir kiek jų daug!

Anksčiau, tarybiniais laikais, tokie būdavo specialioje įskaitoje ir turėdavo vadinamuosius baltus bilietus. Jų veiklos galimybės būdavo ribotos, ir tikrai buvo tvarka.

Tačiau dabar, kol toks ligonis ko nors neužmuš, tol jo niekas neizoliuos. O tai yra blogai.

Dabar mes pamatėme, kad tie ligoniai, vargšai žmonės, kelia didelę grėsmę ne tik kitiems žmonėms, bet visuomenei ir net valstybei. Neprognozuojamų žmonių veikla ir galimybės dalyvauti viešajame gyvenime turėtų būti apribotos, nes jie paprasčiausiai yra neįgalūs tai daryti.

Todėl mūsų Sveikatos apsaugos ministerija, medicinos valdininkija, jei ji bent kiek įgali, turėtų iš esmės susirūpinti psichiniais ligoniais, suvokti jų pavojingumo laipsnį, kuris, kaip pamatėme, yra gana aukštas.