- Vytas Tamošiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadangi domiuosi istorija, renku istoriografinę medžiagą, buvau suinteresuotas aplankyti Mažosios Lietuvos muziejuje vyksiančią senų atvirukų parodą.
Atvirukai, skirti Rytų Prūsijos tematikai, atvežti iš Vokietijos. Visi jie – spalvoti, atlikti chromolitografijos technika, tad yra labai vaizdingi.
Parodoje yra atvirukų, skirtų ir visam Klaipėdos kraštui.
Man bežiūrint šią parodą atvyko ir vienas vyriškis su savo drauge.
Norėdamas pasidalinti parodos įspūdžiais, prašnekinau tą porelę pareiškęs, kad štai kokių grožybių buvo tame Rytų Prūsijos krašte ir kad dėl karo negandų ir pokarinio chaoso, ypač vadinamajame Kaliningrado krašte, kuris atiduotas Rusijos administravimui, buvo prarasta to krašto istorinio paveldo.
Buvau gerokai nustebintas, kai vyriškis emocingu tonu pareiškė, kad ir lietuviai aktyviai niokojo istorinį paveldą, ypač evangelikų bažnyčias.
Bandžiau jam paprieštarauti, kad tie griovimai ar niokojimai vyko sovietmečiu, kai padoresni lietuviai buvo pasitraukę į užsienį, buvo ištremti, kalėjo lageriuose, kiti kovojo miškuose.
Negražiais darbais, susijusiais su evangeliško paveldo niokojimu, užsiėmė tamsūs, neišprusę žmogeliai.
Vokiečių tauta visada buvo laikoma kultūringa, bet savęs išaukštinimas kitų tautų atžvilgiu prie gero nevedė. Tai parodė Antrojo pasaulinio karo rezultatai.
Dabar tuo slidžiu keliu bando eiti jau Rusija.
O kalbant apie istorinį ir kultūrinį paveldą, iš buvusios Rytų Prūsijos, tai jis geriausiai išliko toje zonoje, kuri atiteko Lenkijai. To paveldo ten daugiausia ir buvo, o ir lenkai tam paveldui parodė tinkamą požiūrį ir priežiūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...
-
Marazmatikų parlamentarizmas veikia
Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...
-
Liko gumbuoti stagarai5
Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...
-
Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...
-
Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės12
Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...
-
Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo2
Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo2
Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo1
1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...