Perskaičiau D. Janauskaitės straipsnį „Po šuns atakos – teismas“ („Klaipėda“, 2025 04 09) ir likau apstulbęs, priblokštas. Tėvelis paėmė trejų mergaitę iš motinos, nusivežė pas draugus ir čia mažametę vos ne suėdė kažkoks baisus namo šeimininko šuo.
Skaitau: „Mažylė nukentėjo labai žiauriai, jai gyvūnas sukandžiojo skruostus, išplėšė gabalą raumens prie akies ir prie ausies, dantimis sulaužė skruostikaulį.“
Tai kokį čia žvėrį žmonės pas save laiko? Žmogėdrą? O gal plėšrūną, skirtą dramblių medžioklei? Skerdiką? Kaip gali taip būti, kad „naminis“ gyvūnas šitaip sužalotų niekuo nekaltą ramiai pavėsinėje sėdėjusią ir akimirką vieną paliktą mažametę?
Kyla klausimas, kur dabar tas šuo? Ar jis, prisirijęs žmogaus kraujo, jau utilizuotas, ar lauksime, kol ką nors visai nudobs? Žinoma, gerai, kad šeimininkas prisiima kaltę, tačiau reikėtų išsiaiškinti, kokiu tikslu namie laikomas toks žvėris.
Skaitau ir apie gresiančią atsakomybę tokiais atvejais. Daugiausia treji metai kalėjimo. Tikras juokas. Mergaitei visas gyvenimas sugadintas, veidelis sudarkytas, raumenys išplėšti. Tik ar gali kas nors apsakyti, kokį skausmą teko patirti tam vaikui? O jo mamai ką teko, tenka ir dar teks iškentėti dėl kažkieno paiko noro laikyti namuose plėšrų gyvūną?
Už tokias pasekmes 10 metų griežto režimo būtų per maža. Klausimas, ar vyrai tuo metu buvo blaivūs. Jei ne, tai yra sunkinanti aplinkybė, bet vis tiek gresia tik treji metai.
Apskritai dėl gyvūnų Lietuvoje yra absoliuti netvarka, kuri jau ima siutinti. Laiko namie kas ką nori, pitbuliai Klaipėdoje žudo mažus kūdikius ir visiems gerai, visi patenkinti, visi laukia, kol ką nors kitą dar nužudys. Niekas nesikeičia. Valdžia – kvaila ir abejinga, žmonės – beširdžiai ir kvailiai.
Pažiūrėkite, į ką pavirtęs miestas. Laksto palaidi šunėkai, šmirinėja katinai. Prie daugiabučių – purvinos kačių šėryklos, idiotai feisbuke verkia, kad varna kapoja žiurkę, esą gaila gyvūnėlio.
Parkuose, kitose viešose vietose kažkokie neadekvatai vedžiojasi bulterjerus be antsnukių. Ne tik vedžiojasi, bet ir visų siaubui paleidžia pasilakstyti, lyg tikrindami, ar ką nors paskers. Jei pasakysi pastabą, gali gauti į galvą, o paskui dar tas gyvulys apkramtys taip, kad reikės ligoninėje gulėti. O gal lauksime, kol čia pat gatvėje ką nors suės taip, kad liks tik griaučiai?
Panašu, kad visai iš proto išsikraustėme. Kada mieste bus pagaliau tvarka?
(be temos)
(be temos)
(be temos)