- Igoris Maškovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione gyvena 77 tautybių žmonės. Taip taip, būtent 77. Tai rodo statistikos duomenys.
Didžiausia tautų koncentracija, suprantama, yra pačioje Klaipėdoje, kur didžiausia tautinė mažuma yra rusai, toliau – ukrainiečiai ir šiek tiek mažiau yra baltarusių.
Yra ir daug kitų tautybių žmonių, ir gyvenančių čia nuo sovietinių laikų, ir atsikrausčiusių jau nepriklausomybės metais.
Suprantama, yra ir laikinai čia apsigyvenusiųjų. Nes šiandien tokią galimybę suteikia dabar Lietuvoje esanti tvarka, narystė ES.
Klaipėdoje visų tautų žmonės nuo pokario laikų gyveno draugiškai, nebuvo kokių nors didelių konfliktų ar nepasitenkinimo, nes taip jau atsitiko, kad Lietuvos uostamiestis XX a. antroje pusėje tapo daugianacionaliniu miestu. Uostas visada koncentruoja ir konsoliduoja tautas.
Ir prieškariniame Mėmelyje gyveno įvairių tautybių žmonės, tik jų nebuvo tiek daug, kiek yra šiandien. Tai istoriškai atsiradusi Klaipėdos misija, kuri toliau tęsiasi esant nepriklausomai Lietuvai.
Žmonės čia laisvai gali gyventi. Net jei tu atvykęs iš pačių tolimiausių kraštų, pavyzdžiui, Indijos ar Pakistano. Be kita ko, Klaipėdoje gyvena ir iš šių valstybių atvykusiųjų. Vieni mokosi, kiti dirba. Ir visiems čia gerai. Taip buvo visais laikais ir dabar.
Dar vienas svarbus niuansas – kiekvienas turi teisę kalbėti ir rašyti tai, ką jis nori. Niekas nedraudžia tau reikšti minčių, nes dabar Lietuvoje, skirtingai nuo sovietmečio, nėra cenzūros. Ją draudžia įstatymas, o žodžio laisvę garantuoja Lietuvos Konstitucija.
Ar gali būti kas nors geriau nei šios dvi vertybės – tautų sugyvenimas ir laisvė? Todėl čia jau seniai niekas nesistebi gatvėje girdėdamas laisvai skambančią lietuvių, rusų, vokiečių, anglų ar kitą kalbą.
Klaipėda yra ir šiaip žavus miestas, kuriame labai gera gyventi. Čia žmonės yra draugiški, mylintys uostą ir jūrą. Juk kasdien ją galima pamatyti, tereikia tik noro ir tinkamo nusiteikimo.
Galbūt aš idealizuoju Klaipėdą, bet ji man iš tikrųjų labai patinka. Kaip pasakė vienas žinomas menininkas, Klaipėdos nemainyčiau nei į Vilnių, nei į Niujorką, nei į Londoną. Į nieką. Nes tai Klaipėda, tokia vienintelė visame pasaulyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...