Anksčiau maniau, kad tik dviratininkai nežiūri po ratais ir važiuoja vos ne ant galvų, tačiau dabar pamačiau dar vieną blogį – riedutininkus. Pastarieji, prasidėjus rudeniui, išlindo kaip po letargo miego – nerangūs, apsnūdę. O ir stabdžiai ten nesuprasi kokie.

Vaikščiojau savaitgalį uostamiesčio gatvėmis ir prašvilpė vienas toks pro ausis, visai šalia. Nespėjau net sureaguoti.

Būtų viskas gerai, jei mane pralenkęs veikėjas nebūtų nuvirtęs tiesiai ant važiuojamosios dalies. Tiksliau – pačiame sankryžos viduryje. Gerai, kad tuo metu joks automobilis nevažiavo, nes nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę.

Ir viskas čia iš to mandrumo. Sukinėjosi, šokinėjo nuo bordiūrų ir parkrito. Matyt, ir užsigavo, tačiau nejaugi pasirodys, kad skauda? Atsistojo nerangiai ir nuskuodė tolyn. Nors ir akivaizdžiai matėsi, jog patirties nedaug vaikinas turi, tačiau normaliu greičiu neapsiribojo – taip ir lėkė drebančiomis kojomis neatsisukdamas. Tik kažin ar toli?

Po poros valandų kitoje miesto dalyje – ir vėl begalvis riedutininkas. Šitas, matyt, dar visai pradžiamokslis. Sunkiai nusilaikydamas ant kojų pastarasis šlaistėsi palei prekybos centrą, rankomis ramstydamas sienas. Na ir, matyt, netyčia užvažiavo ant blogesnės dangos ir bumbtelėjo keturpėsčias.

Užuot savo kieme važinėjęs, išlindo ten, kur vaikšto žmonės, vaikus vedasi. Vieno vos ir neužkliudė, tai gavo pylos nuo praeinančios moters.

Sakau, gal yra kokie nors kursai ar pamokos, kur tokius veikėjus būtų galima nusiųsti pasimokyti?