Gavusi dienraštį "Klaipėda" išnagrinėju jį po kelis kartus. Man labai patinka šis laikraštis. Gyvena žmonių dvasia. Tai tikrai sveikintinas dalykas. Anksčiau spauda buvo atitolusi nuo žmonių.
Tikiuosi, kad artimas bendravimas su skaitytojais, bandymas išspręsti jų problemas visada išliks.

Perskaičiau A.Dykovienės publikaciją "Seniūnaitis – lyg rakštis" ("Klaipėda", 2014 02 10). Galiu pasakyti, jog tai tikrai netiesa. Žmogus iškoneveiktas, nors tik dirba ir stengiasi įvesti tvarką savo rajone.

Jis siekia, kad automobiliai nebūtų statomi kur negalima – neužstatytų praėjimų, neniokotų vejų.

Mūsų ratuoti gyventojai yra labai "išnaglėję". Jei galėtų, mašina į kaimyno lovą įvažiuotų. Prie namo negali net specialiųjų tarnybų mašinos privažiuoti.

Kartą ligonį teko nešti iki pat gatvės, kur stovėjo greitosios pagalbos automobilis. Jis negalėjo įvažiuoti kiemą.

Ratuotiems kaimynams į viską nusispjauti. Svarbiausia, kad rado kur mašiną pastatyti, o kad kitiems trukdo, net nepagalvoja.

Rakštis yra bendrovės, kurios susikūrė kaip namų valdos. Susidaro toks įspūdis, kad jos tik sąskaitas išrašinėja, o iškilus problemai – ko paklausi, to negausi.

Manau, šio darbo galėtų imtis seniūnaičiai. Klaipėdos valdžia turėtų pasekti mažų miestelių pavyzdžiu, kur yra seniūnijos.

Man patinka, kaip dirba seniūnai. Jie bendrauja su miestelių valdžia, taryba, dalyvauja posėdžiuose. Taip pat jie gyvena žmonių dvasia. Reikėtų seniūnaičiams suteikti seniūnų įgaliojimus.

Jiems turėtų būti mokama alga, skirtos patalpos ar net transportas. Žmonės galėtų ateiti pasitarti, pasikalbėti su jais, kai iškyla problemų.

Tada mieste atsirastų tvarka. Būtų ir rezultatų, ir visi džiaugtųsi.