Laikas suprasti, kad bendrija – tai ne individuali įmonė, kur savininkas gali nustatyti savas taisykles.

Dar 1996 metų lapkričio 27 dieną Vyriausybė patvirtino taisykles, kurios reglamentuoja pavadinimų gatvėms, numerių pastatams suteikimo ir keitimo tvarką.

Įsigaliojus šiam nutarimui, buvo pareikalauta atlikti sodo sklypelio geodezinius matavimus ir įregistruoti juos Registro skyriuje. Nors tam prireikė paaukoti nemažą pinigų sumą, šį Vyriausybės nutarimo reikalavimą teko įgyvendinti.

Ant atlikto geodezinio matavimo dokumentų yra ir sodo bendrijos pirmininko parašas. Atrodo, viskas turėtų būti labai paprasta: gatvelėms suteikti valdžios institucijose patvirtinti pavadinimai, sodo sklypeliams – numeriai.

Juolab Dituvos soduose, kur sklypelių numeracija buvo sudėtinga ir, atvažiavus svečiui, būdavo nelengva reikiamą surasti.

Dabar, manau, net navigacijos įrenginiai tą numeraciją "žino". Tad ar sodininkams bereikalinga dubliuojanti, nepatogi sovietmečio laikų sklypelių numeracija?

Dituvos sodų būstinėje, esančioje Debreceno gatvėje, pradėjus pokalbį su viena iš dviejų buhalterijoje sėdėjusių darbuotojų, tapo aišku, kad per tiek metų nesugebėta sutvarkyti sodininkų apskaitos kortelių pagal minėtų taisyklių nuostatas.

Tam, kad galėčiau sumokėti pinigus, buvo reikalaujama nurodyti ne nekilnojamojo turto registre įregistruotą adresą, bet dar sovietmečio laikais suteiktą sklypelio numerį, kuris mano sodo registracijos dokumentuose jau seniai pakeistas kitu.

Suprask: norminiais aktais reglamentuoti reikalavimai mūsų nedomina. Būk malonus šokti pagal mūsų muziką.

Nesugebėjo buhalterei pagelbėti ir čia pat sėdinti jos kolegė. Į pagalbą iš gretimo kabineto teko pasikviesti patį sodo pirmininką. Tik tada buvo išspręstas pinigų mokėjimo klausimas.

Tokia situacija, manau, nedaro garbės net tik pačiai buhalterei, bet ir sodo vadovybei. Nemanau, kad ir pirmininkas tokiu abiejų pavaldinių darbu liko patenkintas. Juk pagal Vyriausybės nurodymus patvirtinti sodo gatvių pavadinimai ir sklypelių numeriai prieinami kiekvienam, kas netingi pasinaudoti kompiuteriu. Tam net nebūtina apsilankyti nekilnojamojo turto registro padalinyje.

Net jeigu dėl kokių nors priežasčių senuosius numerius dar tikslinga išsaugoti vidaus apskaitai, tai į sodininkų sklypelių apskaitos korteles tiesiog privalo būti įtraukti ir valstybės institucijų patvirtinti numeriai.

Senieji – sudėtingi šešiaženkliai numeriai – jau seniai nebeturėtų kvaršinti sodininkų galvos.

Laikas suprasti, kad bendrija – tai ne individuali įmonė, kur savininkas gali nustatyti savas taisykles.

Susitikimas su buhaltere bylojo, kad Vyriausybės institucijų patvirtinti sodo gatvelių bei sklypelių numeriai čia, matyt, dar neįtraukti į sodo apskaitos dokumentus.

Pačioje Dituvos sodų teritorijoje atlikti tik būtiniausi, kaip sakoma, plikomis akimis matomi darbai – prie pagrindinės sodų gatvės sankryžos pastatytos lentelės su tų gatvelių pavadinimais.

Čia jaučiama dar gili sovietmečio laikų nostalgija. Tebegalioja ir sovietmečio laikų "darbadienių" sistema.

Suprantama, be nustatyto atlygio sodininkams.

Ta pati tuščių darbadienių sistema privalėtų galioti ir sodų bendrijų vadovybei. Deja. Kadangi dalis kasmet sodininkų sumokėtų pinigų, kurie privalėtų būti naudojami bendriems reikalams, algų pavidalu papildo vadovų kišenes, tai sodininkams už jų atliktus bendrus darbus irgi privalėtų būti nustatytas atlygis ar bent nuolaidos.

Tai galėtų būti bent jau sodininkų, šalia kurių sklypų yra šienaujami grioviai, aprūpinimas elektriniais ar benzininiais trimeriais, kasmečio mokesčio nuolaidos už elektros energiją ar benziną, sunaudotą šlaitų šienavimui. Juk bendrijos tam ir kuriamos, kad jos būtų ne nuostolingos, o naudingos visiems bendrijos nariams. Priešingu atveju jos apskritai nereikalingos.

Beje, dar vienas fenomenas. Pokalbio metu pirmininkas, lyg pasigirdamas, ranka parodė į prie gretimo stalo sėdinčią moteriškę ir paaiškino, kad bendrija turi net juristę. Jai atlyginimas mokamas, žinoma, iš tų pačių sodininkų sumokėtų pinigų. Taigi etatai čia beveik kaip pelną gaunančioje verslo įmonėje. Pačiam pirmininkui talkininkauja dar ir visas būrys sodo kvartalų "pirmininkaičių". Reikia manyti, ne už tuos tuščius darbadienius.

Tikiuosi, juristė, mačiusi ir girdėjusi visas mūsų bendravimo su buhaltere peripetijas, sugebės ją įtikinti, jog tiesiog privalo susitvarkyti apskaitos dokumentus taip, kad pagal sodininko pateiktą adresą, šiandieninį ar dar sovietmečio laikų, sugebėtų be pirmininko pagalbos susirasti reikalingą apskaitos kortelę.