Dirbu abiejose stovyklose – esu miesto Tarybos narys ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas. Padėtį žinau labai gerai, todėl jaučiu pareigą atkreipti dėmesį, kad miesto ir universiteto bendradarbiavimas toli gražu nėra pakankamas. Žvelgdamas iš Vakarų Europos perspektyvos, drįstu teigti, kad į universitetą neinvestuojantis miestas, neinvestuoja į savo ateitį.

Klaipėdos universitetas yra specifinis, orientuotas į jūrines specialybes. Jų vystymas, mano nuomone, turėtų būti svarbus ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai – deklaruojama, kad tai yra viena iš strateginių šalies perspektyvų. Europoje jūrinė ekonomika yra vienas iš stipriausių sektorių. Stiprinant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, statusą, būtina stiprinti ir Klaipėdos universitetą – sudaryti sąlygas pritraukti daugiau motyvuotų studentų ir generuoti daugiau aukštos kompetencijos specialistų. Tai vienareikšmiškai reiškia ir miesto ekonominę plėtrą, bei sėkmingą gyvavimą.

Vienas stipriausių ir populiariausių Klaipėdos universitete šiuo metu yra Sveikatos mokslų fakultetas. Studijuojančiųjų skaičius jame nuolatos auga – dabar siekia apie 1,5 tūkst. Stojantieji veržiasi studijuoti kineziterapiją, slaugą, radiologiją. Populiarėja ir biomedicinos inžinerijos ar nauja mitybos specialisto studijų programa. Ir nieko nuostabaus – sveikata šiuo metu visuomenėje itin domimasi, sveikatinimo paslaugoms žmonės skiria daug dėmesio, todėl tokių specialistų poreikis auga daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų. Ne paslaptis, kad dalis baigusių mokslus jaunų slaugytojų išvažiuoja dirbti į Norvegiją ar Angliją. O galėtų likti gyventi ir dirbti Klaipėdoje.

Uostamiestis didžiuojasi, kad vienintelis Lietuvoje turi Sveiko miesto statusą. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės mieste, generuojama daug įdomių iniciatyvų – tam tikras Klaipėdos teritorijas – pavyzdžiui Smiltynę, Melnragę, ar Girulius - paversti kurortais, vystyti daugiau kurortinių paslaugų. O perspektyvų vystyti kurortologijos paslaugas miestas turi daug. Pavyzdžiui - ties Klaipėda esančio geoterminio gręžinio vanduo. Tyrimai rodo, kad jo amžius – daugiau nei milijonas metų, šis vanduo yra antras pagal senumą pasaulyje po Saudo Arabijos. Į Islandiją, pasimaudyti „Žydrosios lagūnos“ versmėse kasmet keliauja apie trys milijonai turistų. O tokius pat vandenis turime pašonėje! Taigi – poilsio ir sveikatos pramonei vystyti tereikia verslių specialistų.

Klaipėdos universitetas šiuo metu išgyvena intensyvius kaitos procesus. Mano nuomone, būtina, kad miestas ir universitetas kuo greičiau sėstų prie bendro stalo ir suderintų viziją – kaip šie du neatsiejami dariniai turėtų plėtotis kartu, koks galėtų būti miesto indėlis į universitetą ir kaip sustiprėjęs universitetas galėtų tapti Klaipėdos plėtros garantu.

Yra keletas kelių pilnavertiškai bendradarbiauti. Miestas, pavyzdžiui, galėtų skirti tikslinį finansavimą – apmokėti mokslą tam tikram kiekiui, tam tikrų specialybių studentų. Jie būtų parenkami atsižvelgiant į miesto raidos perspektyvą - pavyzdžiui – kurortinių paslaugų, inžinerinių specialybių ar IT sektoriaus plėtra. Studentai, gavę tokį tikslinį finansavimą, turėtų įsipareigoti tam tikrą laiką neišvykti ir dirbti Klaipėdoje. Galimybė pretenduoti į tokį studijų finansavimą, neabejotinai į miestą viliotų daugiau stipriai motyvuotų studentų.

Miestas ir universitetas privalėtų apsijungti ir kuriant mokslo bei tyrimų infrastruktūrą. Kartu dalyvaujant bendrose programose, miestas padėtų užtikrinti joms reikalingą dalinį finansavimą. Taip būtų galima pritraukti stiprų mokslinį potencialą, sukurti terpę geresnės kokybės mokymo paslaugoms.

Galų gale miestas galėtų tapti universiteto dalininku - investuoti tam tikrą sumą pinigų, kuri padėtų universitetui pagerinti bendrą finansinę padėtį, mokymo ir mokslinių paslaugų kokybę.

Norint, kad universitetas būtų miesto raidos akseleratoriumi, miestui būtina tapti universiteto dalimi tiek finansiškai, tiek administruojant jį. Mes turim sustiprinti mokymo bazę, sukurti geresnes sąlygas studentams, pritraukti daugiau intelektinio potencialo į universiteto mokslines veiklas. Taip miestas investuotų į savo ateitį. Mes – universitetas - galėtume rengti žmoniškuosius resursus egzistuojančiam ir besiplėtojančiam verslui. Aukštos kvalifikacijos specialistai neabejotinai mieste kurtų ir naujus verslus.

Miesto investicija universitetui stiprėti, tapti patraukliam ne tik Lietuvos, bet ir užsienio jaunuoliams studijuoti, neabejotinai atsipirktų – vien jau per į miesto biudžetą byrantį gyventojų pajamų mokestį.