- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikėjimas, viltis ir meilė – amžinosios pasaulio naiviųjų (krikščionys pasakytų – tikinčiųjų) dorybės, kurie vis dar godoja, kad kiekviena gyvenimo istorija, kaip ir pasaka, privalo baigtis žodžiais "ilgai ir laimingai".
Tokie turėtų būti bylojimai ir Naujųjų išvakarėse. Bet nenorime meluoti jei ne kitiems, tai bent sau. Nes mus ir taip be sąžinės graužaties mulkina, kas tik regi tame kokią nors naudą.
Mulkina tuo, kaip pradingus litui Lietuvoje viskas stebuklingai atpigo ir dar pinga, bet daugiau jau nebėra kur. Tuo, kad mūsų valdžia mumis rūpinasi, o tie, kurie nepakliuvo į šį išrinktųjų klubą ar buvo nutrėkšti iš jo šalin, jei atsidurtų anųjų begėdžių vietoje, rūpintųsi savo mylimais rinkėjais labiau.
Tuo, kad sekmadieniais ar bent per šventes mišiose neapsireiškiantys asmenys neverti Dangaus karalystės ir juolab gyventi šioje žemėje, nors yra šimtąkart doresni, nevagia, neveidmainiauja ir netrokšta svetimo gero.
Labiausiai glumina tai, kad tikėjimas, jau nekalbant apie viltį ir, ką jau sakyti, meilę, turi savo nuolat augančius įkainius. Porinant apie tikėjimą, gal ir nieko smerktino, juk bažnyčiai reikia aukų, kad avelių išganymas nenutrūktų šioje baisioje pasaulinėje nekrikštų grėsmės akivaizdoje, tad tikėjimas už pinigus tuokart telieka šone. Nors įkyrus pamaldžiųjų tėvelių kalėdojimas kai kuriems parapijiečiams jau senokai įsipyko.
Liūdna, kad viltis sulaukti žemiškojo teisingumo prieš dar vienus Naujuosius ir vėl gęsta. Kvailių motina vertinama pigiausiai.
O meilė, ji aukso veršiu virsta prieš kiekvieną Jėzaus gimtadienį. Tuo sumaniai naudojasi dauguma bėdžių. Apdairiai nutylėdami, kas juos privedė prie tokios būsenos, šie godžiai semia kvailių užuojautą, o dar godžiau – jų dalijamas dovanas. Ir paskui džiaugiasi gera medžiokle, puikiu grobiu, laukdami dabar jau Kristaus prisikėlimo šventės – kito kvailių meilės ir gerumo priepuolio.
Bet turbūt nereikėtų labai tuo piktintis, tai irgi verslas bei menas išgyventi. Sukamės visi, kaip išgalime. Tik apmaudu štai, kad dorybės žvangančiaisiais pavirto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen16
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...