Norėčiau paprašyti visų, kurie atsakingi, – leiskime vaikus į lietuvių mokyklas.

Lietuvoje gyvenantys rusai, tiek jauni, tiek vyresni, jau tikrai puikiai išmoko kalbėti lietuviškai. Aš manau, kad ir kiti vaikai lietuviškai išmoktų labai greitai.

Pati esu tremtinė. Man buvo 11 metų, kai ištrėmė į "plačiąją tėvynę". Ten paklausė, į kurią klasę anksčiau ėjau.

Atsidūriau toje pačioje klasėje pagal skaičių, tik aplink kalbėjo svetima kalba. Toje vienoje klasėje mokiausi kelerius metus, kol išmokau man svetimų žmonių kalbą bei elgesį.

Geriausiai sekėsi matematika, juk ji suprantama ir kitakalbiui.

Antras dalykas, mes patekome pas ukrainiečius, kurie buvo apgyvendinti viename kaime. Kitame kaime tuo metu gyveno kiti tremtiniai, kai kurie dėl kalbos patirdavo ir patyčių.

Mes, lietuviai, patekome pas geraširdžius ukrainiečius. Atvažiavome, galima sakyti, nuogi, neturėjome maisto.

Ukrainiečių moterys (vyrų beveik nebuvo) mumis tikrai rūpindavosi. Tai duonos, tai pieno parūpindavo. Jeigu ne jie, nežinau, kaip būtume išgyvenę.

Mes, vaikai, ir svetimą kalbą greitai išmokome. Tiesa, man buvo kiek sunkiau, nes aplink gyveno kalbantys ukrainietiškai, o jų kalba buvo maišyta su rusų kalba. Vaikai kalbėdavo įvairiai. Tačiau mokykloje reikėdavo kalbėti tik rusiškai.

Atsimenu, kai vieną eilėraštį išmokau ukrainietiškai. Pakėliau ranką, tuo parodydama, kad jau išmokau ir galiu padeklamuoti.

Kai padeklamavau, man pasakė, kad gražiai išmokau, bet reikia mokytis iš rusiško pavyzdžio.

Noriu pasakyti, kad vaikai išties labai greitai visko mokosi. Nėra ko juos siųsti į rusų mokyklas. Darykime viską, ką reikia, kad jie eitų į lietuvių mokyklas. To jiems ir linkiu.