Visos bėdos mūsų valstybėje prasideda nuo to, kad nebėra atsakomybės už nuveiktus blogus darbus ar valstybei brangiai kainavusias klaidas. Ir kalbama čia ne tiek apie nusikaltėlius, kurių dauguma, drįsčiau manyti, lieka nenubausti, nes jų visų nesugauna, bet pirmiausia politikus ir valdininkus. Neretai jie patys nesupranta, ką pridaro.

Partijos po rinkimų keičia viena kitą, paskui kritikuoja viena kitos darbus, tačiau kokia iš to nauda paprastiems piliečiams? Nulis.

Daug kas dabar šneka apie naktinę Andriaus Kubiliaus mokesčių reformą. Atseit blogai A.Kubilius padarė. Tačiau kokia atsakomybė dėl to, kas padaryta? Juk net Konstitucinis Teismas nutarė, kad algų mažinti Vyriausybė neturėjo teisės.

Kaip įgyvendinta tos Vyriausybės narių atsakomybė, jei, Konstitucinio Teismo nuomone, ji pažeidė įstatymą? Taip pat nulinė.

Kitaip sakant, jokia. Nėra atsakomybės, nes niekas už nieką neatsako.

Dabartiniai socialdemokratai ir kiti pozicijoje esantys politikai aiškina, kad vadinamasis saulės elektrinių statybų skatinimo projektas šaliai atnešė 200 mln. litų išlaidų ir nuostolių. Dėl šio reikalo visi kaip susitarę kaltina buvusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką.

Esą jis kaltas, kad elektra iš tokių elektrinių steigėjų pagal konservatorių laikais sudarytas ir iki šiol galiojančias sutartis dar ir dabar superkama keliskart brangiau nei parduodama rinkoje.

Čia toks valstybinis "monkės biznis", kai perkama brangiau, o parduodama pigiau.

Klausimas: kam, kokiam ūkiniam ir politiniam subjektui ar pogrindiniam partijų rėmėjui viso to reikėjo? Juk akivaizdu, kad toks "bizniukas" valstybei neša vien tik baisius nuostolius, o kažkam – nemažą pelną.

Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, dėl to kaltinti vien tik A.Sekmoką nederėtų. Juk be visos buvusios Vyriausybės pritarimo toks "monkės projektėlis" tikrai nebūtų buvęs palaimintas.

Žodžiu, kaltų vėl nėra iš principo. Buvęs ministras, kuris dėl visiems suprantamų priežasčių negali pasakyti, kas jam liepė "pramušinėti" tokį projektą, tapo tik dar vienu atpirkimo ožiu.

Kas bus, kai valdžia imsis naujos atominės elektrinės statybos, galima tik su siaubu įsivaizduoti. Elektra tikrai bus brangesnė, negu yra dabar. Rožiniai Algimanto Čekuolio pažadai reklamose čia buvo tik šiaip sau – rinkimų akcija, kuri seniai baigėsi. Politikos veikėjai vis tiek tą monstrą Lietuvoje statys, net jei reikėtų sufalsifikuoti dar vieno rengsimo referendumo rezultatus.

Labai jau kvepia čia gražiais pinigais, nes pats projektas finansiniu požiūriu yra tokio dydžio, kokio Lietuva per tiek metų dar nė karto neturėjo.

Anksčiau būdavo tik mįslingomis aplinkybėmis privatizuojami valstybiniai ūkio subjektai, o kai juos visus išpardavė, teliko sugalvoti tokį planą, iš kurio būtų įmanoma pasigriebti lėšų avansu.

Jei Valdovų rūmai kainavo bemaž pusę milijardo, ir kai kam tie pinigai tebešildo kojas ir kūnus, tai kiek valdiškų pinigų bus susižerta iš šio reikalo? Čia net įsivaizduoti sunku. Tai ne "Mažeikių nafta" ar "Williams" ir ne "Telekomas". Tai bus gerokai didesnis valdžios ir oligarchų projektas, iš kurio kai kam į kišenes subyrės šimtai milijonų.

Todėl čia ir tokia isterija dėl tos elektrinės statymo tariamos būtinybės. Juk sujungus Lietuvos elektros tinklus su Švedijos ir Lenkijos tinklais priklausomybės nuo Rusijos elektros tiekimo ir taip nebeliks. Tad apie kokią čia energetinę nepriklausomybę kalbame?

Tokia įsikerojusi nebaudžiamumo situacija labai reikalinga visų abejotinų projektų įkvėpėjams ir organizatoriams. Jiems nusispjauti į viską, svarbu tik, kad jų ir jų rėmėjų kišenės būtų pilnos.

O atsakomybės įprastai nėra jokios, gali daryti, ką tik nori. Po kitų rinkimų atėjusi nauja politinė valdžia tik pagrūmos pirštu, tačiau jokių valstybės biudžetui padarytų nuostolių nereikės atlyginti. Tokie įstatymai, tokia moralė, tokios susiformavo ir tradicijos.