Kur juda Vilnius?

Prieš 30 metų atvykau gyventi į sostinę ir kurti savo jaunystės svajonių. Tuomet vis dar buvome okupuoti sovietų, biedni ir nedrąsūs, bet Vilniuje galėjome matyti tai, kas šalyje tuo metu buvo geriausia, pažangiausia, prestižiškiausia ir moderniausia. Didingai atrodė teatrai, universitetai, sporto salės, baseinai ir stadionai. Atkurtos valstybės žmonės tikėjo, kad laikui bėgant pavyks sukurti dar geresnį, modernesnį, didesnių galimybių bei tuo pačiu patogesnį gyvenimą.

Per tris dešimtmečius Vilnius tikrai pasikeitė – gatvėse padaugėjo naujų automobilių, masiškai ėmė augti šiuolaikiniai gyvenamieji namai, biurai, tiesiami aplinkkeliai bei platinamos gatvės. Niekas, turbūt, taip nemodernėjo kaip prekybos centrai, spiečiais apgulę gyvenamuosius miesto rajonus ir jo prieigas, siūlydami ir skatindami kuo didesnį vartojimą. Vilniuje žemė brango, o šiuos auksinius dirvonus ėmė arti pelningo amato meistrai – nekilnojamojo turto agentai ir vystytojai. Šis verslas sostinėje, rodos, ėjo ir einasi kaip iš pypkės. Tačiau, ar tikrai dėl to suklestėjo Vilnius? Kuo virto gyvybiškai svarbūs sporto ir laisvalaikio objektai nepriklausomybės laikotarpiu? Ar vilniečiai turi pilnavertį ir patogų gyvenimą?

* Vilniaus „Žalgirio“ futbolo, lengvosios atletikos, dainų švenčių stadiono neliko, jis taps verslo ir pramogų centru.

* Nacionalinis stadionas Šeškinėje – nepajudinamas ginčų, prieštaringų projektų, politinių rietenų, beviltiško administravimo ir pažadų objektu.

* Kultūros ir sporto rūmai – ne sporto, bet tik konferencijų centru.

* „Dinamo“ irklavimo bazė – ne sporto, bet finansų ministerijos archyvu.

* „Žalgirio“ plaukimo baseinas bei ledo arena – ne sporto, bet gyvenamųjų namų kvartalu.

Gal Vilnius „pardavęs“ šiuos objektus sukūrė šiuolaikišką alternatyvą savo bendruomenei? Vietoje didelių kompleksų pastatė mažus, energiškai efektyvius, arčiau gyvenamųjų rajonų ir lengvai pasiekiamus sporto objektus? Deja, naujų ir patrauklių sporto bazių žmonėms miestas nestatė, o NT vystytojų pergalė prieš Vilniaus sporto ir kultūros bendruomenę baigėsi akivaizdžiu techniniu nokautu. Pažvelgus į penkias mėgstamiausias vilniečių sporto šakas – krepšinį, futbolą, gimnastiką, plaukimą ir tenisą, tu pamatai, kad miestui priklausančios sporto bazės arba merdi, arba sostinė jų visai neturi.

Krepšinį lankyti norinčių vaikų masiškumas siekia per 20 proc. viso neformalaus švietimo poreikių kiekio. Neįtikėtina, bet treniruotis Vilniuje galima tik bendrojo lavinimo mokyklų arba buvusių didelių gamyklų (Grąžtų, Sigmos, Vingio ir kt.) salėse. Tik kelios jų savo išmatavimais, rūbinėmis bei sąlygomis stebėti rungtynes atitinka minimalius taisyklių ir sveikos logikos reikalavimus. Mokyklų sporto salių amžius svyruoja tarp 40-50 metų. Vienintelis specializuotas, privataus investuotojo Šarūno Marčiulionio statytas krepšinio akademijos pastatas buvo parduotas NT vystytojams, miestui net nepasiūlius alternatyvos jį įsigyti, kaip tą padarė Kaunas. Šimtai vaikų plūstelėjo į bendrojo lavinimo mokyklų sales, kuriose ir taip jau yra per ankšta.

Vilniuje veikia 20 futbolo mokyklų, kuriose treniruojasi per 5 tūkst. moksleivių. Tik kelios dirbtinės dangos, standartinių matmenų futbolo aikštės atsirado padedant Lietuvos futbolo federacijai ir buvo paklotos senų mokyklos stadionų vietose. Šiandieninei mokyklai tai atrodytų kaip būtinybė, o ne išskirtinė privilegija. Daugumoje renovuojamų mokyklų nei futbolo aikštės, nei lengvosios atletikos sektoriai remonto nesulaukia, palikdami kuprotomis pievomis su pakrypusiais vartais. Jose ne tik nesaugu, bet ir pavojinga. Mokyklose seniai kalbama – kam investuoti į sporto aikšteles, jeigu kūno kultūros pažymiai ir būrelių lankomumas nesisumuoja į mokyklos reitingą. Vienintelis išsigelbėjimas žaisti futbolą šaltuoju laikotarpiu – „Sportimos“ maniežas arba mokyklų sporto salės. Sunku įsivaizduoti, kaip ten visi sutelpa!

Plaukimas yra ne tik pasiekimų, bet ir vaikų gyvenimo įgūdžių lavinimo priemonė. „Taip, Rūta, Vilniuje greitai atsiras pats geriausias baseinas, kokio reikia, kad tokių pergalių būtų daug daugiau – ir tavo, ir kitų plaukikų“, – taip kalbėjo su olimpine čempione Rūta Meilutyte 2012 m. fotografavęsis Vilniaus vicemeras R. Adomavičius. 2018 m. lapkritis: vasarį turėjęs atsidaryti Fabijoniškių baseinas dar neveikia, Lazdynų daugiafunkcio sveikatinimo centro, turėjusio atsidaryti 2018 m. pabaigoje ar 2019 m. pradžioje, darbai visiškai sustojo. Vilniaus savivaldybė visus praeitus metus vežiojo plaukikus treniruotis į Elektrėnus, Širvintas. Nuo rugsėjo mėnesio nebevežioja (tik šeštadieniais). Į vieną Žirmūnų baseinėlį, kuriame iš trijų plaukimo takų yra padaryti keturi, „sugrūsti“ visi Vilniaus plaukikai – treniruotės vaikams vyksta nuo 6 val. ryto ir vėlyvais vakarais.

Vilniečiai mėgsta ir domisi sportine gimnastika. Bet gimnastai džiaugiasi bent tuo, kad Vilniaus miesto sporto centro Gimnastikos skyriaus didžiojoje salėje, miesto valdžia užsandarino stogą ir per lietų nebereikia nutraukti treniruočių ir statyti kibirų. Sportui skirtas inventorius yra susidėvėjęs ir pasenęs, salės tamsios, sienos apsilupusios, jose atsidaro vos keli langai, nėra kondicionavimo sistemos, todėl vos įėjus juntamas tvaikas. Patalpomis rūpinasi patys treneriai, lopo čiužinius, remontuoja inventorių. Situacija yra apgailėtina, o aplinka ne tik nesaugi, bet ir kelianti rimtų problemų vaikų ir trenerių sveikatai!

Tenisas yra ne tik mėgstamas, bet ir estetiškai patrauklus sportas. Vilniuje galima rasti atvirų ir uždarų aikštelių su naujoviška įranga, vėdinimo sistema, geru apšvietimu, puikiomis rūbinėmis ir sutvarkytais dušais. Deja, šio sporto galimybes mums siūlo ne miestas, bet privačiomis lėšomis pastatytose SEB ar DELFI arenose dirbantys treneriai. Lankyti gali visi, išskyrus vidutines ir mažas pajamas turinčių šeimų atžalos. Ar 120 eurų per mėnesį mokestis už treniruotes yra įkandamas bent porą vaikų turinčiai statistinei vilniečio šeimai?

Ką kalbėti apie kitas olimpines ir neolimpines sporto šakas – sunkiąją atletiką, imtynes, šiuolaikinę penkiakovę, boksą, Rytų kovos menus ir kt.? Jų entuziastai arba treniruojasi rūsiuose, palėpėse, arba varsto įvairių žinybų duris, prašydami malonės kasmet pratęsti nuomos sutartis. O kur dar kiti sporto žaidimai – ledo ritulys, vandensvydis, regbis, akmenslydis, golfas, golbolas ir kt.? Neįtikėtina, kad gyvenant Europos Sąjungos valstybės sostinėje, XXI a. šios sporto šakos taps egzotika! Todėl vilniečiai ir vyksta į kitus Lietuvos miestus arba į kaimyninę Latviją, kur sporto objektų pasiūla yra didesnė.

Vilnius šiandien negali prilygti ne tik Talinui ar Rygai, bet netgi su pavydu žvelgiama į Kauną, Uteną, Panevėžį, Alytų, Jonavą, Palangą ar Klaipėdą. Čia nauji sporto kompleksai buvo pastatyti Europos, savivaldybės ir privačių investuotojų lėšomis. Juose ne tik galima sportuoti, po treniruotės užkąsti, stebėti vaikų rungtynes, bet maloniai ir jaukiai laisvalaikį praleisti. Vilniečių poreikiai nėra didesni nei kitų Lietuvos gyventojų, tik čia jų skaičius yra 10-15 kartų didesnis. Ir jeigu suskaičiuosime, kad nė 50 tūkst. gyventojų neturintis Alytus turi sporto areną, kurioje vienu metu gali sportuoti per 100 vaikų, tai Vilniui tokių sporto objektų reikėtų turėti bent 10!

Ir kodėl gi vilniečiai nenusipelnė turėti normalios laisvalaikio ir sporto infrastruktūros? Todėl, kad jie gyvena mieste, kuriame geriau apsimoka statyti daugiabučius, biurus, parduotuves. Todėl, kad yra pasiteisinimas – miestas yra praskolintas ir sporto salės, stadionai, baseinai yra nuostolingi projektai... Todėl, kad plėsti ligoninių tinklą yra savaime suprantama, o rūpintis sveikatos prevencija – kiekvieno asmeninis reikalas. Juk nelabai kas domisi, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, į vaiko fizinį aktyvumą ir tuo pačiu sveikatą investuotas 1 euras, padeda sutaupyti 4 eurus jo gydymui... Nelabai kam rūpi, kad per laisvalaikio užimtumą galima mažinti socialinės rizikos veiksnius. Laiko leidimas be priežiūros skatina kvaišalų vartojimą, priklausomybes azartiniams žaidimams, savižudybes. LR VRM informatikos departamento duomenimis, Vilniuje yra vienas didžiausių nusikalstamumų Lietuvoje, tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Baudžiamųjų nusikaltimų skaičius per 2016-2017 m. išaugo 11 proc. Patys nesaugiausi išlieka Žirmūnai, Naujininkai, Savanorių prospektas, kuriuose viešųjų laisvalaikio ir sporto erdvių beveik nėra.

Neturėjimas kur leisti laisvalaikio, mažina vilniečių integraciją į bendruomenes. Per brangūs sporto klubai arba sporto salių, aikštelių nebuvimas arti gyvenamosios vietos, verčia rinktis pasyvų bendravimą (internetu arba SMS žinutėmis) arba jo visai atsisakyti. Vaikų laisvalaikio užimtumas Vilniuje net nesiekia 30 proc., o jų tėvų yra dar mažesnis. Kokią visuomenę mes turėsime po 20 metų, net sunku įsivaizduoti.

Vilniaus sporto infrastrukūra įstrigusi sovietmetyje. Stagnacija ne tik darbuose, bet ir kalbose bei strategijoje. Sunku suprasti, kodėl Vilniaus vadovai mato ateitį remontuodami šaligatvius, bet nemato ateities vaikų ugdyme? Vilnius ne tik nebeturi normalios sporto infrastruktūros, bet nebeliko ir sporto specialistus rengiančios aukštosios mokyklos, nustoja veikti sporto mokslo institutas, nebevyksta mokslinės konferencijos. Niekam ne paslaptis, kad buvęs LEU pastatas, sporto centras ir stadionas stovi per daug patrauklioje NT vystymui vietoje. Kalbama, kad Islandiją, kuri yra du kartus mažesnė už Vilnių, iš panašios suirutės prieš 20 metų padėjo „ištraukti“ šalies ir užsienio mokslininkai. Tam pakanka ir ekonominių, ir socialinių, ir sveikatos, ir ugdymo argumentų. Gal būtų įdomu suskaičiuoti, kiek naujoje Ukmergės gatvės vizualizacijoje mes pamatėme objektų, skirtų gyventojų sveikatingumui ir aktyviam laisvalaikiui, mankštinimusi? Dviračių takas yra susisiekimo arterija, bet ne sporto objektas. Atnaujinti mokyklų stadionai ar sporto salės nėra prabanga, tai – būtinybė, kuriomis Vilnius negali pasigirti. Ar galima tikėti politikų priešrinkiminiais pažadais?

Kur juda Vilnius? Link geresnio, patogesnio gyvenimo? O gal tai ilgalaikis hibridinis aktas, kuomet tik formaliai vadinamės sostine, o kas geriausia, pažangiausia, prestižiškiausia ir moderniausia natūraliai jau persikėlė į Kauną? Gal ne šiaip sau vilniečiai švęsti savo miesto gimtadienio vėl kviečiami į Kauną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilnietis

Vilnietis portretas
Visai teisingai. Dideli pinigai sugadino Vilnių. Iš čia jis ir praskolintas. Nes iš godumo, net į skolą ėmė.

Gerhard

Gerhard portretas
Cia gal bajeris koks? Rutenis Paulauskas VDU profesorius?????:))

Onute

Onute  portretas
Man atrodo,kad Vilnius nejuda,nes po juo zeme nejuda.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių