- Ramūnas K.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Siūlymas: gal pakaks garbinti tik lietuvišką muziką, juk yra puikių atlikėjų ne tik mūsų šalyje.
Norėčiau ir aš pasisakyti dėl per televizorių skambančios vadinamosios svetimos muzikos. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta viešų bambėjimų, esą per televiziją, radiją ir kitas žiniasklaidos priemones pernelyg dažnai leidžiama užsienio muzika. Ypač dažnai užsipuolama popmuzika anglų kalba.
„Ką? Nejaugi neturime savos muzikos? Juk yra tiek daug gražių lietuviškų dainų, pvz., „Duokim garo“ šlageriai“, – pasakytų buvęs kokio nors pieno kombinato partinis sekretorius, per trisdešimt nepriklausomybės metų iš aistringo komunisto tapęs griežtu lietuvių nacionalinės skaistybės gynėju.
Tam tikru metu internete netgi buvo paplitęs idiotiškas posakis, kad mes anksčiau „rusenome“, o dabar „anglėjame“.
Mano nuomone, tai, kad užsienietiškos dainos skamba eteryje, ne tik nėra blogai, tai yra labai labai gerai, mat, mano giliu įsitikinimu, tik anglosaksiškomis, o ne lietuviškomis dainomis galima „dezinfekuoti“ Lietuvą nuo sovietinės ir rusiškosios minkštosios galios taršos, kuri per daugybę carizmo ir sovietijos dešimtmečių paveikė Lietuvos žmones.
Ar tokie reiškiniai kaip lietuviška popmuzika, kinas ir literatūra apskritai egzistuoja?
Lietuviška popkultūra ir minkštoji galia yra pernelyg skysta, kad atsvertų rusišką. Augdamas sovietmečiu niekada savo noru nesiklausydavau nei rusiškų, nei lietuviškų dainų (nebent aplinkybės priversdavo).
Dabar, kai yra internetas ir jo siūlomos galimybės, mane visada apima svetimos gėdos jausmas, kai perklausau kokią nors anglišką, amerikietišką, prancūzišką ar itališką į „YouTube“ įkeltą 1940–1970-ųjų dainą ir suprantu, kad ji labai „primena“ kokį nors lietuviškos estrados „šedevrą“ ar „legendinį“ hitą.
Tada man visada kyla šventvagiškas klausimas, už kurį mane nulinčiuotų tiek kairieji, tiek dešinieji.
„Ar tokie reiškiniai kaip lietuviška popmuzika, kinas ir literatūra apskritai egzistuoja?“ – štai koks tas klausimas.
Taip pat norėčiau paklausti patriotais tapusių partinių instruktorių ir sekretorių: kodėl gi turėčiau žiūrėti A. Puipos arba E. Vėlyvio filmus, jeigu galiu šiais laikais pasimėgauti kūryba tų „svetimų“ meistrų, kuriuos „mūsiškiai genijai“ paprasčiausiai aklai plagijuoja? Dėl lietuvybės? Išgraužkite.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Strateginė miglaAgresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen18Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
