A.Paulausko taikinys – Seimas

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) siūloma įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl pasiūlymo priimti konstitucinę nuostatą, suteikiančią galimybę piliečiams inicijuoti Seimo paleidimą.

Komisija kol kas to nepadarė, tačiau iniciatyvinės grupės lyderis Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininkas Artūras Paulauskas tikisi per artimiausias kelias savaites gauti parašų rinkimo lapus.

Pastaruoju metu buvęs Seimo pirmininkas A.Paulauskas itin aktyviai siekia grįžti į didžiąją politiką. Jo vadovaujama partija siekia būti matoma organizuodama mitingus, protesto akcijas.

Politikas tvirtina, kad tautai turi būti suteikta teisė pasiūlyti atstatydinti blogai dirbantį, nepopuliarų Seimą. "Jeigu tauta padaro klaidų išrinkdama Seimą, kodėl negalėtų būti jai suteikta galimybė ištaisyti tą klaidą", – retoriškai klausė A.Paulauskas.

– Ką inicijuojate?

– Surengti referendumą dėl Konstitucijos pataisos, kuri numatytų, kad prezidentas gali priimti sprendimą paleisti Seimą ir skelbti pirmalaikius rinkimus, jeigu to pareikalauja 300 tūkst. rinkėjų.

Pagal galiojančius įstatymus turime per tris mėnesius surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl tokios Konstitucijos pataisos. Siūlome privalomąjį referendumą. Tad jeigu jis įvyktų ir dauguma balsuojančių pritartų siūlomai Konstitucijos pataisai, ji automatiškai būtų įrašyta į Lietuvos pagrindinį įstatymą.

Siūlome, kad tauta susigrąžintų galimybę efektyviai kontroliuoti savo išrinktą valdžią, taip pat turėdama tokią teisę – pareikšti nepasitikėjimą Seimu. Juk akivaizdu, kad parlamentas, išrinktas 2008-aisiais, nebeturi tautos pasitikėjimo.

Tik atkreipčiau dėmesį į tai, kad pagal mūsų teikiamą pataisą galutinį sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priima prezidentas. Tai yra jeigu pataisa galų gale įsigalios ir bus surinktas reikiamas piliečių parašų skaičius, prezidentas dar turės apsispręsti, ar paleisti Seimą.

Mes manome, kad jeigu viskas bus gerai, referendumas galėtų įvykti šių metų rudenį, o Konstitucijos pataisa galėtų įsigalioti netrukus po to. Tada atsirastų galimybė iki metų pabaigos surinkti reikiamą parašų skaičių siūlant paleisti Seimą ir kitąmet vasarį su savivaldybių tarybomis išrinkti naują parlamentą.

– Kodėl VRK kol kas jūsų neįregistravo?

– Kilo diskusijos dėl siūlomo referendumo pavadinimo. Mūsų požiūriu, tautai reikia paprastai ir aiškiai pasakyti, ko mes siekiame – suteikti jai teisę inicijuoti Seimo paleidimą. Tokia formuluotė, mūsų požiūriu, neiškreipia teisinės inicijuojamo referendumo esmės.

Bet VRK teisininkai nesutinka su tokia paprasta formuluote ir siūlo kur kas gremėzdiškesnę, biurokratiškesnę, mažiau suprantamą paprastam piliečiui. Tačiau tikiuosi, kad per artimiausias kelias savaites šiuos nesutarimus išspręsime ir dar sausį VRK išduos mums parašų rinkimo lapus.

– Norint inicijuoti referendumą, reikia per tris mėnesius surinkti 300 tūkst. parašų. Tai nemenkas iššūkis – mažiausiai po 3–4 tūkst. parašų kasdien. Manote, pavyks tuos parašus surinkti?

– Tikimės ir kitų partijų paramos. Bet, aišku, mūsų pajėgos turėtų atlikti visą didįjį darbą. Sutinku, kad tai bus nelengvas darbas. Tačiau stengsimės viską atlikti laiku ir kokybiškai.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje nėra numatytas terminas, per kurį reikia surinkti 300 tūkst. parašų referendumui inicijuoti. Tai reikalavimas, įrašytas į įstatymą, bet ne į Konstituciją.

– Skųskitės teismui dėl galbūt neteisėto termino nustatymo. Galbūt jis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuris išnagrinėtų, ar toks reikalavimas atitinka Konstituciją?

– Mums svarbus laikas, o ne procedūros. Jeigu kreiptumės į teismą, bylos nagrinėjimas jame ir KT gali užtrukti labai ilgai – ne vienus metus.

– Tai neatrodo teisinga – paleisti Seimą galės mažesnis rinkėjų skaičius, nei jį formaliai išrenka.

– Pats esate sakęs, kad surinkti 300 tūkst. parašų nelengva. Taigi tai ne toks jau mažas skaičius.

Kita vertus, ne aritmetika svarbu, o pats principas. Sakyčiau, svarbus psichologinis jausmas. Jeigu Seimas dirba blogai, jeigu visuomenė juo nepasitiki, ji turi turėti teisę išreikšti savo nepasitikėjimą ir pareikalauti naujo parlamento rinkimų.

Be to, 300 tūkst. piliečių galės tik pasiūlyti rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Galutinį sprendimą turės priimti prezidentas, atsižvelgdamas į visas teisines, politines aplinkybes.

– Argi kitose Europos šalyse egzistuoja piliečių teisė paleisti parlamentą?

– Ten yra kitokie mechanizmai, kurie leidžia pirma laiko skelbti parlamento rinkimus.

Kai dangtis nepraleidžia garo ir tas nepasitenkinimo puodas kunkuliuoja, jis anksčiau ar vėliau gali sprogti. Todėl natūralu, kad daugelyje valstybių yra galimybė pakelti tą dangtį, nuleisti garą.

Lietuvoje tokios galimybės nėra, nes faktiškai Seimo paleisti yra neįmanoma. Konstitucijoje dabar yra numatytos kelios sąlygos, kurios leistų organizuoti pirmalaikius rinkimus, tačiau tos sąlygos nerealios – arba Seimas pats trimis penktadaliais balsų gali priimti tokį sprendimą, arba dukart iš eilės nepritarus Vyriausybės programai, arba pareiškus tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Taigi visos trys sąlygos priklauso tik nuo paties Seimo valios. O jis vargu ar bus suinteresuotas kirsti šaką, ant kurios sėdi.

Prezidentas gali būti atstatydintas, premjeras, ministrai ir kitų institucijų vadovai gali būti atleisti iš pareigų, o Seimas niekaip nepaleidžiamas. Tai neteisinga. Tuomet Seimo narys pradeda įsivaizduoti, kad jis ketverius metus yra nepakeičiamas. Tai irgi mažina pasitikėjimą visa šia institucija, kartu – ir valstybe.

Iš Referendumo įstatymo:

Privalomasis referendumas rengiamas, jeigu to pareikalauja 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių. Jų parašai turi būti surinkti per tris mėnesius nuo dienos, kai iniciatyvinei grupei išduodami parašų rinkimo lapai.

Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų įregistruotų rinkėjų.

Sprendimas dėl klausimų, kurie buvo pateikti privalomajam referendumui, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.