- Dr. Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie demokratiją jau pradėta kalbėti dar 1 300 m. prieš Kristų, ir ne tik kalbėti. Graikijoje vyko įnirtingos kovos tarp diduomenės, turtingųjų ir paprastų gyventojų, dėl to vėliau visiems piliečiams vyrams buvo suteikta teisė dalyvauti valstybės valdyme.
Nuo to laiko pasaulis neatpažįstamai pasikeitė, kūrėsi, keitėsi ir tobulėjo valstybių valdymai, progresavo ir transformavosi į kitą lygį žmonijos mąstymas. Savaime suprantama, kad atsirado daugybė demokratijos sąvokos apibrėžimų.
Tačiau iki šiol nėra bendros sampratos, kas yra demokratija. Todėl kiekvienas iš mūsų ją supranta ir interpretuoja savaip, perleisdamas per savo pasaulėžiūrą, savojo gyvenimo prizmę.
Mano nuomone, labai taikliai nesibaigiančius ginčus apie demokratiją yra apibendrinęs Winstonas Churchillis, pasakęs, kad "demokratija yra blogiausia iš visų valdymo formų, tačiau nieko geresnio dar nesugalvota".
Pagal vieno žymiausių XIX a. utilitaristų, Madisono, teoriją, demokratija – tai pirmiausia atsakingas valdymas ir valdžių atskyrimas.
Kiek pas mus demokratijos, galime spręsti patys, įsivertinę padėtį valstybėje pagal tokius visuotinai priimtus rodiklius, kaip emigracijos lygis, valdžios sprendimų priėmimo, kuriems nepritaria dauguma gyventojų, kiekis ir valdžios vyrų ir moterų, neturinčių visuomenės palaikymo elgesys (atsistatydina padarę klaidas ar nekreipia dėmesio į kritiką, prarastus reitingus ir dirba toliau).
Su valdžių atskyrimu mes tik įpusėjome. Savivaldos lygmeniu jas mums pavyko atskirti, tačiau valstybės lygmeniu mes jau buksuojame 30 metų, leisdami Seimo nariams būti ir Vyriausybės nariais. Aišku, trumpalaikėje perspektyvoje patogu, pat ys priimame įstatymus ir patys juos įgyvendiname, tačiau strateginėje perspektyvoje valstybė pralaimi.
Kiek pas mus demokratijos galime spręsti patys, įsivertinę padėtį valstybėje.
Pralaimi su ta sąlyga, jei mūsų valstybės vadovų vizija – demokratinis šalies valdymas. Jeigu ne, tai ir nereikia atskirti – leiskime toliau tiems patiems piliečiams būti ir vykdomąja, ir įstatymų leidžiamąja valdžia.
Nes ir Aristotelis demokratijos sąvoką vartojo negatyvia prasme, apibūdindamas prasčiokų valdžią, o vietoje jos matė tam tikrą demokratijos ir oligarchijos mišinį – politėją. Tačiau vargu ar daugumai mūsų šalies piliečių patiks Aristotelio mintis demokratiją pakeisti politėja.
Nepaisant skirtingų nuomonių, turbūt dauguma sutiks, kad demokratija nebūtinai turi būti geriausia valdymo forma, bet turi užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiavimo valdžia ir kad bet kokia bloga valdžia galėtų būti pakeista taikiu būdu.
Esu optimistas ir tikiuosi sulaukti, kada mūsų rinktas Seimas žengs dar vieną žingsnį link demokratijos, atskirdamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių funkcijų įgyvendintojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...