Apie draugus. Ir avokadus

Pamenu, kiek daugiau negu prieš dvejus metus bičiulė jubiliejaus proga užsiprašė ne tik dovanos, bet ir trumpo pasveikinimo-pafilosofavimo, ką reiškia būti dvidešimt penkerių. Tarp visų tų "žiaurios tiesos" pasvarstymų, iš serijos "Dvidešimt penkeri – tai laikas, kai vienu metu gali turėti ir spuogų, ir raukšlelių", įtraukiau ir "kai tau 25-eri, jau nebėra krūvos merginų, kurias vadini draugėmis. Tiesą sakant, jau viena tikra – pasiekimas". Prabėgus keletui metų nuo minėtos šventės, galiu tik palinksėti galvą. Nes čia vienas tų atvejų, kai būni teisus, kad ir kaip to nenori. Galima net pamanyti, jog draugų skaičius – priešingai proporcingas pamatytoms vasaroms.

Galbūt iš dalies taip nutinka dėl to, kad kuo vyresni daromės, tuo mažiau lieka laiko bičiuliautis. Jei turi darbą, hobių, mylimą žmogų (o jeigu dar vaikų, tai išvis kita dimensija), dar ir pasportuoti stengiesi reguliariai, vargu ar lieka laiko su ta pačia bičiule susitikti pagurkšnoti kavos tris kartus per savaitę. Retas prisipažins, bet visą savaitę kaip kokiam Rogeriui Federeriui atmušinėjus vieną atsakomybę po kitos, kartais ir noro bendrauti nelieka. Svajoji tik apie treningėlius, į namus atvežamą maistą ir patogų sofos glėbį. Kitas reikalas, kad su laiku išsiskiria ir interesai. Vienas kaip išprotėjęs vaikosi paaukštinimų darbe, antras sūpuoja jau ketvirtą kūdikį, trečias pavargusiais sportbačiais mindo vis naujų valstybių žemelę bei ieško gyvenimo prasmės. O tada susitinki ir supranti, kaip skirtingai matote, nors ir žiūrite ten pat.

Nėra vieno universalaus recepto, tinkamo patikrinti, draugas tikras ar tik trumpalaikis pakeleivis.

Bet turbūt rimčiausia priežastis, dėl kurios su amžiumi draugai nubyra kaip Kalėdų eglutės spygliai sausio pabaigoje, – žinojimas, ko esi vertas. Ir nenoras taikstytis prie mažiau. Drąsa verčiau pabūti ramiai ir su pačiais artimiausiais, gal net pačiam su savimi, užuot švaisčius save butaforijai. Nes bent jau man turbūt mažai kas atrodo labiau apgailėtina negu tos "draugutės", viena kitai po nuotraukomis komentuojančios "deivė" ir "tobula", o paskui nešiojančios paskalas po visą miestą it kokį pūslelinės virusą. Ar tie "draugeliai", atsitiktinai susitikę mieste šūkaujantys iš džiaugsmo, bet niekada nepakelsiantys ragelio, jei prieš tai rašei "Pasuk, reikia tavo pagalbos".

O šiaip jau įdomus dalykas toji draugystė ir jos sąvoka. Nėra vieno universalaus recepto, tinkamo patikrinti, draugas tikras ar tik trumpalaikis pakeleivis. Tai ne koks avokadas, kur ištrauki kotelį lauk ir matai: prinokęs, sugedęs ar žalias. Yra įvairių požiūrių. Dabar jau nepamenu, kas tą pasakė, bet filosofija buvo tokia: "Jei su kitu žmogumi vienas kitą kviečiate pasisvečiuoti pas save į namus – draugai, jei susitinkate tik kur nors už jų ribų, vadinasi, viso labo pažįstami." Kita moteris, su kuria truputį pabendraujame, neseniai metė streso kupiną prestižinį darbą ir dabar užsiima jai daug džiaugsmo teikiančia, tačiau rimtos kvalifikacijos nereikalaujančia veikla. Mums plepant prisipažino, kad po tokio sprendimo atsisijojo nemažai jos aplinkos: "Nusprendžiau taip: jei man gėda žmogui pasakyti, ką veikiu, vadinasi, velnią jis man draugas."

O man atrodo, kad tiesa yra kažkur pusiaukelėje. Man regis, draugas yra tas, kurį, reikalui esant, į namus priimsi net tada, jei juose dulkės nevalytos jau pusantros savaitės, o kriauklėje pūpso krūva indų, ant kurių tuoj užsiveis nauja gyvybės forma. Tai tas žmogus, kuriam nesistengi atsukti tik gražiosios veido pusės, baimindamasis piktdžiugos. Galų gale, tai tie perliukai, kuriems niekas nesumanys apie tave paliežuvauti. Nes žinos, kaip greitai būtų užčiaupti. Bet jei matys, kad kreti nesąmones, tokie draugai pasivedės į šoną ir pamėgins asmeniškai įkrėsti proto. Ir jei turi gyvenime nors vieną ar du tokius, esi pasakiškai turtingas. Su jais gali gyventi skirtinguose pasaulio kraštuose, bet, susitikus kad ir kartą per pusantrų metų, pokalbį pradėti nuo ten, kur pabaigėte. Ir tas pokalbis, retumo sulig Kalėdomis, bus kur kas prasmingesnis negu tuščias pilstymas iš tuščio į kiaurą kasdien, siurbčiojant kavytę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kauniete

Kauniete portretas
Autores straipsniai visi yra aktualiom temom skirti ne tik jaunymui bet ir suaugusiems yra kuo pasimokyti ir savo atzalas pamokyti, malonu skaiyti

Dainora

Dainora portretas
O man patiko, parašyta tikra tiesa, o kam tokie straipsniai nepatinka-lai neskaito. Ir iki Užkalnio jums, kaip iki Mėnulio!

dugnas

dugnas portretas
Rašinėlis vadinasi: Aš esu graži, protinga ir talentinga, kad ir kokias nesąmones berašyčiau. Tetukas iš casino babkyčių sumokėjo ir tie lochai spausdins sakydami, kad aš pranašė. Nes rašinėlis yra košer
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kalėdiniai stebuklai
    Kalėdiniai stebuklai

    Šiandienos žmones kalėdinė nuotaika užvaldo anksti. Britų statistikos duomenimis, rugpjūčio 19-oji yra ta diena, po kurios ima daugėti "Google" paieškų "Kalėdų Senelis", "dovanos". Na, pas mus rugpjūtis d...

    1
  • Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje
    Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje

    O tempora, o mores (O laikai, o papročiai). Taip ir norisi ištarti didžiojo romėnų oratoriaus, politiko ir filosofo Marko Tulijaus Cicerono žodžius matant, kokia kebli padėtis susidarė ne antikinės Romos, bet šių laikų Lietuvos Respubl...

    11
  • Intriga išgaravo?
    Intriga išgaravo?

    Jei jis būtų politikas, dalyvaujantis Seimo rinkimuose, nugalėtoją būtų galima skelbti dar net neatvėrus balsavimo urnų. Vos prieš keturis mėnesius jis išgyveno skaudžiausią košmarą per savo karjerą, bet netrukus sulauks did...

    1
  • Gyvenimas be dramų
    Gyvenimas be dramų

    Japonija, Filipinai, Kongas, Malaizija, Singapūras, Nepalas, Kuba – tai keletas tolimų šalių, kurių kasdienybės akimirkos užpildo Kauno fotografijos galerijos erdvę, kurioje vyksta fotomenininko, vieno pirmųjų Lietuvos alpinistų Romualdo...

  • Medžioklės sezonas atidarytas
    Medžioklės sezonas atidarytas

    Ankstų 1939 m. ar 1940 m. žiemos rytą plynuose miškatundrės tyruose, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, it rujojančių vištų pulkas, į nežinią brido tuntas sovietinių karžygių. Baikščias, nerimo ir baimės sklidin...

    6
  • Idėjų ir herojų badas
    Idėjų ir herojų badas

    Iš Seimo pirmininko V. Pranckiečio nori atimti apsaugą. Antra vertus, kam ji jam reikalinga? Nebent apginti nuo buvusios partijos kolegės A. Širinskienės. Bet tokiu atveju apsaugos tada reikėtų ir ne vienam eiliniam parlamentarui. ...

    11
  • PISA tekstai ir kontekstai
    PISA tekstai ir kontekstai

    Kas trejus metus, artėjant PISA tyrimo ataskaitai, europiečius ima krėsti lengvas panikos drebulys. O jei 15-mečiai ir vėl pasirodys bukesni nei jų pirmtakai prieš trejus metus ar, neduokdie, kaimynai?! Ta pati įtampa, ar už lango 1999-ieji, ar ...

    6
  • Daktare, kas jums nutiko?
    Daktare, kas jums nutiko?

    Sergantys gydytojai. Gan neįprastai skamba. Ir ne tik dėl to, kad šiedu žodžiai iš esmės semantiškai vienas kitam prieštarauja. Gydytojus jau taip įpratome matyti sveikus ir guvius, kad vienaip ar kitaip negaluojantis medikas ...

    18
  • Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą
    Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą

    „Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavim...

    7
  • Moksleiviai lieka „ant ledo“
    Moksleiviai lieka „ant ledo“

    Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, ...

Daugiau straipsnių