- Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sodyboje bendramokslių vakarėlio metu žiauriai sumuštos ir išžaginti bandytos jurbarkietės istoriją pastarosiomis savaitėmis aptarė turbūt jau visi, įskaitant net vienkiemyje gyvenančias močiutes ir tylos stovyklose medituojančius jogus. Todėl ilgokai svarsčiau, ar išvis judinti šią Pandoros skrynią. Vis tik, man regis, vienam jos aspektui kažkodėl skiriama nepelnytai mažai dėmesio. Kalbant apie tai, ko nusipelnė rankų bei kojų nulaikyti negebantis kovotojas, organizuojant pagalbą ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai traumuotai merginai, apkalbant net ir išrinktojo prezidento vizitą į ligoninę, pamirštamas vienas labai svarbus aspektas – įtariamo agresoriaus tėvai.
Tiesą sakant, vos tik šiam atvejui iškilus viešumon, vis tikėjausi kažkokios reakcijos iš vaikino gimdytojų politikų. Sakydama "reakcijos", turiu galvoje viešą atsiprašymą už sūnaus sukeltą skausmą ar vizitą kartu su juo į policijos nuovadą, kad šis prisiimtų atsakomybę už tai, ką pridirbo. Bet ne. Iškart po šiurpios nakties nei pats kovotojas mokykloje, nei mama darbe nepasirodė – apsirgo. Paskui pastaroji dar sustabdė narystę partijoje, ir, susidaro įspūdis, tiesiog laukia, kol spauda bei įtūžusi visuomenė šį įvykį numes it šuo pabodusį kaulą. Daug kam kyla įtarimų, kad neatsitiktinai šitaip daroma – kur ne kur jau pasirodę straipsnelių apie besikumščiuojančio princo saugumui iškilusią grėsmę sufleruoja norą įpiršti mintį "berniukas vargšas, berniukas nekaltas".
Žinoma, sakydama, kad vyrukas žiauriai sudaužė apsiginti negalinčią merginą, greičiausiai dėl savo pačios saugumo turėčiau pridėti žodį "tariamai". Ką gali žinoti, gal ilgainiui atsakingi pareigūnai ims ir nuspręs, kad panelė, kaip tame anekdote, pati dvidešimt kartų paslydo ir krito ant treniruoto vyruko kumščio. Juk jau dabar buvo sugebėta teigti, kad viskas, ką ji patyrė, tėra nežymus kūno sužalojimas. Bet sekant šiandienes naujienas, nenoromis prisimenu ir savo laikų auksinį jaunimėlį, kurio nuodėmes rūpestingi tėveliai kažkaip vis patyliukais užglaistydavo.
Nė nereikia sakyti, nors smūgiai ar spyriai buvo energingo abituriento, tačiau krauju išsitepa ir rankos, kurios iš kadaise tiesiog įžūlaus parazitėlio užaugino nebaudžiamu besijaučiantį monstrą.
Nors su kraupiais smurtiniais nusikaltimais žalioje jaunystėje nesusidūriau, ir mano aplinkoje buvo erelių, manančių, kad yra pranašesni už kitus vien dėl to, kad tėtė savo laiku gerai prasuko reikaliukų su metalais. Vieni jau keturiolikmečiai važinėdavo į mokyklą to paties tėčio nupirkta mašina, kiti sėsdavo už vairo išgėrę, tretiems smagiausia pramoga būdavo ką nors pavogti ar nusiaubti kokio naktinio klubo tualetą – išdaužyti plikomis rankomis muilo dozatorius ir išspardyti klozetus. Ir kažkaip po visų šių savo pramogų tie paaugliai išvengdavo atsakomybės. Įtariu, ne be globojančios tėvų rankos. Nors tikiuosi, mentalitetas po truputį keičiasi bei dabar panašių dalykų vyksta jau mažiau, 2019-aisiais irgi atsiranda besielgiančių it iš feisbuko šedevro "Komisaras Virgis" ar filmo "Šiuolaikiniai žvėrys".
Savų vaikų neturiu ir galiu tik numanyti, kiek tėviška ar motiniška meilė yra besąlygiška. Kiek stipriai norisi apsaugoti savo sūnų ar dukterį, kartais net ir nuo jų pačių. Kiek moralinės tvirtybės prireikia pareikalauti iš jų prisiimti atsakomybę už savo niekšiškus veiksmus, jei jų jau nutiko. Ir gal ne tik iš meilės, o todėl, kad žinai – vaikai tėra tavo veidrodis. O tikrinę ribas ir supratę, kad gali išsisukti padarę menkas šunybes, jie kaskart susigalvoja naujų žygdarbių. Tokių, dėl kurių kenčia jau kitų žmonių dukros ir sūnūs. Nė nereikia sakyti, nors smūgiai ar spyriai buvo energingo abituriento, tačiau krauju išsitepa ir rankos, kurios iš kadaise tiesiog įžūlaus parazitėlio užaugino nebaudžiamu besijaučiantį monstrą.
O šiaip jau džiugu tik tai, kad gyvenimas, nutikęs likimo, teisėsaugos ar tiesiog dar didesnio pabaisos pavidalu, tokius herojus anksčiau ar vėliau pastato į vietą. Ir parodo juos užauginusiems tėveliams, kad laiku neliepę srėbti pačių prisivirtos košės ir šitaip nesuteikę bent šanso užaugti padoriu žmogumi, jie savo vaikams tiesiog padarė meškos paslaugą. Gaila tik, kad iki tam nutinkant nukenčia daugybė nekaltų žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...