Ar išvysime (ne)laimingą „Brexit“ sagos pabaigą?

Šiemet – tikrosios „Brexit“ derybos

Prieš metus buvo pasiektas tarpinis susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio. Tuomet vienas iš esminių susikirtimų taškų buvo sienos tarp dviejų Airijų klausimas. Visgi buvo priimtas sprendimas, kad net ir nesėkmingu tolimesnių derybų atveju Šiaurės Airija laikysis dalies ES taikomų prekių standartų ir reguliacijų, kad nereikėtų taikyti sienų kontrolės.

Šių metų derybos buvo pasmerktos įstrigti. Maža to, kad visi sudėtingiausi ateities santykių klausimai buvo palikti šiems metams, tačiau ir pačios derybos turi įvykti per rekordiškai trumpą laiką. Įprasta, kad tokio masto prekybos derybos trunka daugelį metų, tačiau tik ne šįkart, kai sprendimą reikėjo rasti per trumpiau nei metus, o patį procesą buvo sustabdžiusi pasaulyje kilusi pandemija.

Todėl gal ir nenuostabu, kad derybos atsidūrė aklavietėje. Padėties nelengvina ir faktas, kad JK parlamentas rugsėjo pabaigoje priėmė vidaus rinkos įstatymą, kuriuo bandoma apeiti esminį susitarimą dėl Airijos sienos ir taip pažeidžiama tarptautinė teisė.

Kova dėl žuvies ir konkurencijos

Iš esmės derybas strigdo du pagrindiniai susikirtimo taškai, dėl kurių nepavyksta pasiekti laisvos prekybos susitarimo – tai bendri žvejybos vandenys ir konkurencinė politika.

ES šalys narės žvejybai naudoja bendrus teritorinius vandenis. JK pakrančių miesteliai buvo stiprūs „Brexit“ šalininkai, tikėdamiesi, kad išskirtinės teises žvejoti JK jūrose turės jie vieni. ES ir ypatingai Prancūzija siekia išsaugoti dabartinį status quo. Panašu, kad vandenų problema yra daugiau politinio nei ekonominio pobūdžio, ir abi pusės stengiasi parodyti, kad visomis išgalėmis gina svarbius savo rinkėjų interesus. Visgi tikėtina, kad galų gale kompromisas šiuo klausimu bus pasiektas.

Kitas susikirtimo taškas − sąžiningos konkurencijos klausimas − yra gerokai sudėtingesnis. Siekdamos laisvos prekybos susitarimų, šalys paprastai harmonizuoja standartus įvairioms prekėms, apribodamos subsidijas ir kitą valstybės paramą verslams tam, kad konkurencija būtų sąžininga.

Vienas iš „Brexit“ kertinių pamatų ir buvo siekis nutolti nuo Europos standartų, taip norint įgauti konkurencinį pranašumą, tačiau šis siekis yra sunkiai suderinamas su bemuičiu prekių judėjimu. Sąžininga konkurencija ir vieningos rinkos integralumas yra vienas iš pamatinių ES principų, ir čia didelių kompromisų iš ES pusės nevertėtų tikėtis.

Pergalė bet kokia kaina?

Šiuo metu derybų situacija primena klasikinį lošimų teorijos „Bailys“ žaidimą (angl. Chicken game). Žaidimo pavadinimas kilęs iš chuliganiškos XX a. vidurio JAV paauglių pramogos.

Taisyklės paprastos − du vienas priešais kitą esantys automobiliai pasileidžia visu greičiu ir tas, kuris pirmas išsigąsta ir nusuka į šoną, pralaimi. Geriausias būdas laimėti tokį žaidimą yra dar prieš varžybas įtikinti priešininką, kad esi neracionalus beprotis, pasiryžęs tėkštis kaktomuša vardan pergalės.

Kategoriškos abiejų pusių derybinės pozicijos ir tarptautinius susitarimus laužantys įstatymai būtent ir yra skirti įtikinti varžovą, kad jiems kietasis „Brexit“ mielesnis nei nuolaidų darymas. Tačiau visi mato ir supranta, kad tai yra netiesa.

Kietasis „Brexit“ skaudėtų visiems

JK yra viena iš dešimties svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų. Darant prielaidą, kad derybos žlugtų ir 2021 metų sausio 1 d. įvyktų kietasis „Brexit“, prekybos sutrikdymai, muitai ir neigiami šalutiniai efektai per kitas mūsų eksporto partneres Lietuvos BVP galėtų sumažinti iki 2 proc.

Ši žala nebūtų katastrofiška, tačiau ji tikrai nepageidautina, ypač šiuo metu, kai ekonomika dar tik atsigauna po pandemijos sukelto šoko. Žinoma, „Brexit“ istorijai tęsiantis jau ne vienerius metus, su JK prekiaujantys verslai turėjo galimybių pasiruošti neigiamam scenarijui. Tačiau šįkart „Brexit“ procesas yra nustelbtas pandemijos, mažai pastebimas ir todėl dalį verslo įmonių gali užklupti netikėtai.

Artimiausiu metu laukia dar kelios įtemptos derybų savaitės, kurios nulems „Brexit“ sagos pabaigą. Nors šią akimirkai vilčių susitarti ir atrodo maža, tačiau verta prisiminti, kad ES sprendimus sudėtingais klausimais beveik visada randa paskutinę minutę.

Žinoma, situacijos nepalengvina pandemija, dėl kurios šalys turi kur kas didesnių rūpesčių, todėl kyla rizika, kad derybų šalys neskirs pakankamai dėmesio kompromiso paieškai. Žvelgiant pragmatiškai, JK turėtų ieškoti sprendimo visomis išgalėmis. Ji yra viena iš labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 šalių pasaulyje, jos ekonomika, ypač priklausoma nuo paslaugų, per šiuo metus susitraukė daugiau nei penktadaliu.

Kietasis „Brexit“ stipriai pablogintų Jungtinės Karalystės ekonominę situaciją, kuri ir taip balansuoja ant depresijos ribos. Kietos šalių pozicijos yra visiškai racionalios ir suprantamos, tačiau per vėlai nusprendus keisti kursą avarija gali tapti ir neišvengiama.