Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

Ginklų paroda, kaip ir visi panašaus pobūdžio renginiai Vakarų Europoje, stebina aukšto meninio lygio ir retais artefaktais, atspindi gilias privataus kolekcionavimo tradicijas. Džiugu, kad tokie renginiai pritraukia ne tik platų ratą dilerių ir aukcionų, bet ir gausų kolekcininkų būrį, tarp kurių, beje, daug ir jaunų veidų. Tai džiugina ir rodo, kad ši sritis turi ateitį.

O dabar grįžkime prie Britų muziejaus ir Valeso kolekcijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, koks gi ryšys tarp senovinių ginklų parodos ir šių muziejų, kurie yra britų pasididžiavimas? Ogi tai, kad tiek vieną, tiek kitą sukūrė privatūs kolekcininkai, savo laiką, energiją ir pinigus skyrę menui išsaugoti ir jam perduoti ateinančioms kartoms.

Britų muziejus įkurtas 1753 m. Jam pradžią davė airių mokslininko ir kolekcininko sero Hanso Sloane privati kolekcija. Visuomenei muziejus duris atvėrė 1759 m. ir per vėlesnius 250 metų sparčiai augo. Vėlgi privačių kolekcininkų ir mecenatų dėka.

Valeso kolekciją XVIII–XIX a. surinko markizas Hartfordas ir seras Richardas Valesas, kurio našlė 1890 m. kolekciją su visu pastatu padovanojo visuomenei.

Pažymėtina, kad į abu minėtus muziejus lankytojai įleidžiami nemokamai. O lankytojų šie britų pasididžiavimo objektai pritraukia tikrai daug. Su jų rinkiniais gali susipažinti visi, nepriklausomai nuo turtinės ir socialinės padėties. Tai visiška priešingybė Lietuvos pustuštiems muziejams. Kai kas turbūt pasakys – ten gi Londonas, traukos centras, užtai ir lankytojų muziejuose daug. Tačiau ar ne tokie objektai, kaip mano minėti muziejai, ir daro Londoną traukos centru? Ar nevertėtų ir Lietuvos muziejų atverti lankytojams, suteikiant galimybę visuomenei lankytis juose nemokamai?

Beje, abiejuose mano minėtuose Anglijos muziejuose už apsilankymą galima ir susimokėti. Savanoriškai. Todėl labiau kad pasiturintys gali prisidėti prie muziejaus išlaikymo, o mažiau pasiturintys gali šviestis nemokamai. Tai didina apsišvietusių žmonių skaičių tarp nepasiturinčiųjų, ir išsilavinimas kai kuria prasme tampa ne tik turtingųjų privilegija. O išsilavinusi tauta yra kur kas pažangesnė, progresyvesnė ir laisvesnė.