Ar migrantų krizę Lietuvoje padės išspręsti „Google“ vertėjas?

Vertėjų beveik nėra

Stovyklose apgyvendinti daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tarp kurių yra bent 1 tūkst.vaikų. Migrantai, kurių kalba, kultūra ir religija nuo mūsiškės labai skiriasi, yra atkeliavę iš Irako, Irano, Afganistano, Pakistano ir kitų Azijos kraštų.

Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė anksčiau spaudoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje migrantų stovyklų jaučiamas informacijos trūkumas, o migrantai pasmerkti likti informacijos vakuume. Kalbėti su migrantais reikia apie viską – nuo kasdienių higienos ar sveikatos poreikių užtikrinimo iki psichologinių konsultacijų ir žmogaus teisių apsaugos klausimų. Tad akivaizdus ir vertėjų poreikis.

Reikalingi ne tik anglų ar rusų kalbos vertėjai, mat su kai kuriais migrantais galima susikalbėti šiomis kalbomis. Tačiau, deja, tikrai ne su visais. Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis. Profesionalių vertėjų galinčių versti į šias kalbas Lietuvoje beveik nėra.

Ramunė Kasperė

Pasitelkia pokalbiams

Kiekviename išmaniajame telefone yra bazinių ar įdiegtų programėlių, kurios leidžia akimirksniu išversti rašytinį ar sakytinį tekstą kita kalba. Telefonas padeda ne tik lietuvių kalba parašytą ar įskaitytą tekstą parašyti arabų ar kitų Azijos kraštų rašmenimis, bet greitai gali ir lietuviškai parašytą ar įskaitytą tekstą paversti kitos kalbos šnekamąja forma. Lietuvos pareigūnai taip pat neretai pasitelkia „Google“ vertėją, siekdami greičiau ir paprasčiau susikalbėti su migrantais. Tačiau ar iš tiesų „Google“ vertėjas gali padėti spręsti migrantų problemas?

Beveik neabejojama, kad žinantys, jog telefonu galima greitai ir nemokamai pasinaudoti, jei tik reikia vertimo, pasitelkia būtent „Google“ vertėjo programėlę.

Yra ir kitų mašininio vertimo įrankių, bet dažniausiai įprasti vartotojai jų nežino ir jais nesinaudoja. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliekamame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte apie mašininio vertimo prieinamumą, priimtinumą ir išversto teksto kokybę nustatyta, kad nemaža dalis žmonių apskritai nežino, kas yra mašininis vertimas, nors labai gerai žino, kas yra „Google“ vertėjas arba dar geriau „Google Translate“. KTU mokslininkų pastebėjimu, dauguma žmonių ir kitoms kalboms versti su pernelyg dideliu pasitikėjimu pasitelkia mašininį vertimą.

Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis.

Nors įvairiose mokslininkų ir kūrėjų ataskaitose teigiama, kad mašininis vertimas tam tikrose kalbų porose pastaraisiais metais beveik pasiekė žmogaus atlikto vertimo kokybę, visgi sparčiausiai tobulėja didžiųjų – kinų–anglų, anglų–vokiečių ir rusų–anglų – kalbų mašininio vertimo kokybė.

Deja, apie lietuvių kalbą to pasakyti negalima. Norint apmokyti mašinines vertykles, reikia didžiulių duomenų rinkinių. Palyginti su populiariosiomis kalbomis, lietuvių kalba pralaimi. Nors anglų–lietuvių kalbų kombinacijoje ir galima tikėtis neblogo ar bent jau suvokimui pakankamo vertimo, taip nėra verčiant iš lietuvių kalbos į kitas, ypač mažesnes, ne tokias populiarias kalbas, ir atvirkščiai.

Naudoja ir kitos šalys

Neretai mašininis vertimas pasitelkiamas ne tik kasdieniams, darbo ar  pramogų tikslams, bet ir naudojamas esant didelės rizikos ar saugumo reikalaujančioms aplinkybėms, tokioms kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan.

Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad visai neseniai Australijos vyriausybės atstovai naudojosi mašininiu vertimu, komunikuodami su daugiakalbėmis Australijos bendruomenėmis didelės rizikos temomis, pavyzdžiui, apie COVID-19.

Visgi Australijoje greitai susivokta, kad tokia praktika gali pakirsti migrantų ir pabėgėlių pasitikėjimą vyriausybės gebėjimais valdyti krizę. Greitai ir viešai vieno iš ministrų pripažinta, kad automatizuoto vertimo paslaugos gali būti nekokybiškos, vertimas netikslus, o kartais net ir pavojingas, nes kai kuriose kalbose net ir nedidelė smulkmena – praleista raidė ar tarpas – gali duoti priešingą reikšmę tekste.

Nors tiksliai pasakyti sunku, tačiau, atlikę nemažai tyrimų su įvairių žanrų ir stilių tekstais, nustatėme, kad lietuvių–angų kalbų poroje mašininio vertimo tekstų kokybė akivaizdžiai geresnė.

Tačiau anglų–lietuvių kalbų vertimo procese „Google“ vertėjas sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. taisyklingų sakinių, taip pat tik tada, kai tekstas yra nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Su kitomis kalbomis mašininio vertimo rezultatai ir išversto teksto kokybė yra dar prastesnė.

Pasikliauti mašininiu vertimu, komunikuojant ypač svarbiais ir jautriais klausimais su žmonėmis, patiriančiais fizines, socialines, psichologines ir emocines problemas, nėra nei etiška, nei saugu.