- Ramunė Kasperė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stebintiems migrantų krizę Lietuvoje, akivaizdu, kad ji įtraukia vis daugiau įvairių institucijų ir organizacijų atstovų. Tačiau be politikų ir valdžios atstovų, policijos pareigūnų, medikų, psichologų, virėjų, mokytojų ir daugelio kitų specialistų bei savanorių pastangų ryškėja dar vienos srities specialistų trūkumas. Kadangi Lietuvos–Baltarusijos sieną kerta migrantai iš įvairių šalių, kurių kiekviena pasižymi skirtinga kultūra ir kalba, yra reikalingi ir vertėjai.
Vertėjų beveik nėra
Stovyklose apgyvendinti daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tarp kurių yra bent 1 tūkst.vaikų. Migrantai, kurių kalba, kultūra ir religija nuo mūsiškės labai skiriasi, yra atkeliavę iš Irako, Irano, Afganistano, Pakistano ir kitų Azijos kraštų.
Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė anksčiau spaudoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje migrantų stovyklų jaučiamas informacijos trūkumas, o migrantai pasmerkti likti informacijos vakuume. Kalbėti su migrantais reikia apie viską – nuo kasdienių higienos ar sveikatos poreikių užtikrinimo iki psichologinių konsultacijų ir žmogaus teisių apsaugos klausimų. Tad akivaizdus ir vertėjų poreikis.
Reikalingi ne tik anglų ar rusų kalbos vertėjai, mat su kai kuriais migrantais galima susikalbėti šiomis kalbomis. Tačiau, deja, tikrai ne su visais. Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis. Profesionalių vertėjų galinčių versti į šias kalbas Lietuvoje beveik nėra.
Ramunė Kasperė
Pasitelkia pokalbiams
Kiekviename išmaniajame telefone yra bazinių ar įdiegtų programėlių, kurios leidžia akimirksniu išversti rašytinį ar sakytinį tekstą kita kalba. Telefonas padeda ne tik lietuvių kalba parašytą ar įskaitytą tekstą parašyti arabų ar kitų Azijos kraštų rašmenimis, bet greitai gali ir lietuviškai parašytą ar įskaitytą tekstą paversti kitos kalbos šnekamąja forma. Lietuvos pareigūnai taip pat neretai pasitelkia „Google“ vertėją, siekdami greičiau ir paprasčiau susikalbėti su migrantais. Tačiau ar iš tiesų „Google“ vertėjas gali padėti spręsti migrantų problemas?
Beveik neabejojama, kad žinantys, jog telefonu galima greitai ir nemokamai pasinaudoti, jei tik reikia vertimo, pasitelkia būtent „Google“ vertėjo programėlę.
Yra ir kitų mašininio vertimo įrankių, bet dažniausiai įprasti vartotojai jų nežino ir jais nesinaudoja. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliekamame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte apie mašininio vertimo prieinamumą, priimtinumą ir išversto teksto kokybę nustatyta, kad nemaža dalis žmonių apskritai nežino, kas yra mašininis vertimas, nors labai gerai žino, kas yra „Google“ vertėjas arba dar geriau „Google Translate“. KTU mokslininkų pastebėjimu, dauguma žmonių ir kitoms kalboms versti su pernelyg dideliu pasitikėjimu pasitelkia mašininį vertimą.
Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis.
Nors įvairiose mokslininkų ir kūrėjų ataskaitose teigiama, kad mašininis vertimas tam tikrose kalbų porose pastaraisiais metais beveik pasiekė žmogaus atlikto vertimo kokybę, visgi sparčiausiai tobulėja didžiųjų – kinų–anglų, anglų–vokiečių ir rusų–anglų – kalbų mašininio vertimo kokybė.
Deja, apie lietuvių kalbą to pasakyti negalima. Norint apmokyti mašinines vertykles, reikia didžiulių duomenų rinkinių. Palyginti su populiariosiomis kalbomis, lietuvių kalba pralaimi. Nors anglų–lietuvių kalbų kombinacijoje ir galima tikėtis neblogo ar bent jau suvokimui pakankamo vertimo, taip nėra verčiant iš lietuvių kalbos į kitas, ypač mažesnes, ne tokias populiarias kalbas, ir atvirkščiai.
Naudoja ir kitos šalys
Neretai mašininis vertimas pasitelkiamas ne tik kasdieniams, darbo ar pramogų tikslams, bet ir naudojamas esant didelės rizikos ar saugumo reikalaujančioms aplinkybėms, tokioms kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan.
Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad visai neseniai Australijos vyriausybės atstovai naudojosi mašininiu vertimu, komunikuodami su daugiakalbėmis Australijos bendruomenėmis didelės rizikos temomis, pavyzdžiui, apie COVID-19.
Visgi Australijoje greitai susivokta, kad tokia praktika gali pakirsti migrantų ir pabėgėlių pasitikėjimą vyriausybės gebėjimais valdyti krizę. Greitai ir viešai vieno iš ministrų pripažinta, kad automatizuoto vertimo paslaugos gali būti nekokybiškos, vertimas netikslus, o kartais net ir pavojingas, nes kai kuriose kalbose net ir nedidelė smulkmena – praleista raidė ar tarpas – gali duoti priešingą reikšmę tekste.
Nors tiksliai pasakyti sunku, tačiau, atlikę nemažai tyrimų su įvairių žanrų ir stilių tekstais, nustatėme, kad lietuvių–angų kalbų poroje mašininio vertimo tekstų kokybė akivaizdžiai geresnė.
Tačiau anglų–lietuvių kalbų vertimo procese „Google“ vertėjas sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. taisyklingų sakinių, taip pat tik tada, kai tekstas yra nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Su kitomis kalbomis mašininio vertimo rezultatai ir išversto teksto kokybė yra dar prastesnė.
Pasikliauti mašininiu vertimu, komunikuojant ypač svarbiais ir jautriais klausimais su žmonėmis, patiriančiais fizines, socialines, psichologines ir emocines problemas, nėra nei etiška, nei saugu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užtvankas remontuoti ar griauti?
Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...
-
Kastruotų katinų klubas
Rusijos invazija į Ukrainą it lakmuso popierėlis įvertino aplinką, kurioje šiandien egzistuoja pasaulis, ir parodė: pH lygis pavojingai išbalansuotas. Iš organizacijų, įsipareigojusių neleisti žmonijai dreifuoti į anarchijas ir ...
-
Plona oda – silpnumo ženklas2
„Visiškai beatodairiškas“ – taip „The New York Times“ žurnalistas Tomas Friedmanas apibūdino Nancy Pelosi vizitą į Taivaną. Kai Jungtinės Valstijos užsiėmusios Ukraina, kam provokuoti žemyninės Kinijos vado...
-
Ministrai užsitarnavo poilsį?3
Darbo kodekse įrašyta aiškiai – kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Eiliniams žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartį, turi būti...
-
Elektros kainos užkalbėtojai
Stebuklas! „Perlas energija“ atsisakė primokėti su ja, nepriklausoma energijos tiekėja, sutartis dėl fiksuotos kainos pasirašiusiems tiekėjams už elektrą. Stebuklas! Visiškas. Ne taip seniai susikūrusi atsisako dirbti nuostoli...
-
Miesto centrui nereikia Gretos daržinių29
Jei jau ką nors didžiajame mūsų kaime velėja, tai visi susigrūdę į krūvą. ...
-
Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti1
Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas iš Australijos Drew Pavlou (Driu Pavlu) tai sugebėjo. Kinijos žiniasklaida koneveikia jį kaip rasistą „riaušini...
-
Kas leido?9
Šiuo (po)pandeminiu laikotarpiu vis tenka padirbėti namuose. Rašau – spragsiu kompiuterio klavišais. Langas praviras – vasara. Kitoje gatvės pusėje – vaikų darželis. ...
-
Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių1
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali būti ir b...
-
Laiškai iš Pažaislio muzikos festivalio3
Ar per švelnu sakyti, kad šių metų vasara savotiška? Pandemijos šešėlis tarsi nukeliavo į praeitį ir net vienas kitą keičiančius karščius ir liūtis, derlių nokinančius laukus ir sodus, atostogų planus užg...