Ar žydelka – įžeidimas?

Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas vyksta ne pagal kurios nors grupės norus, iš įžeistųjų burnų pasipila ne patys mandagiausi pasisakymai. Ypač jei yra galimybė jais drabstytis pasislėpus už anonimiškumo skydo. Bet šį kartą ne apie tai.

Jau kurį laiką iš galvos man neišeina dabartinių įvykių epicentre esančios moters mintis, kad jai epitetas žydelka skamba įžeidžiamai. Žinoma, leksika toks jau dalykas – kai kuriuos terminus interpretuoti galima įvairiai. Štai ir mano pačios buvimas žydelka – toks gan paradoksalus. Kadangi manosios žydiškos šaknys – ne iš mamos pusės, pagal judaizmo įstatymus aš apskritai ne žydė. Su mano šviesiais plaukais ir žaliomis akimis geneologinis medis irgi nėra akivaizdus. Religijos – išvis jokios – taip pat neišpažįstu. Ir vis dėlto žmonėms paprastai užtenka išgirsti pirmąsias tris mano pavardės raides ir pasidaro aišku – nors ir geltonkasė, bet ne lietuvaitė.

Yra draugų, kuriems vienas iš kreipinių mano adresu – žydukė. Kai kurie jų – patys visiškai ar pusiau žydai, kiti grynakraujai lietuviai. Ir, tiesą sakant, nieko blogo čia nematau. Lygiai tas pats, jei kas nors pavadintų šviesiaplauke, žaliaake ar panele. Galima purkštauti: "Aš visų pirma žmogus, asmenybė, turiu vardą!", bet iš esmės taip konstatuojamas nė kiek neįžeidžiantis faktas apie žmogų, ir tiek. Ko pykti? Ar Lietuvoje gyvenantis italas, prancūzas, vokietis įsižeistų, jei aplinkiniai kartkartėmis paminėtų jo tautybę? Greičiausiai ne. Ir štai iš čia kyla visa šio reikalo problematika. Daug kam ne iki galo žinomas skaudus istorinis kontekstas: dėl vienintelės priežasties – tautybės – ne taip jau ir seniai išžudyti buvo beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų. Be to, dėl, neslėpkime, ilgus metus nenykstančių antisemitinių pasisakymų, terminas "žydas" jau pats savaime spėjo persisunkti kažkokia negatyvia reikšme. Tad ne stebuklas, kad kai kuriuos jis gali skaudinti.

Nemalonu ir apmaudu, nes suvoki, kad nors pats gyveni išsilavinusių bei adekvačių žmonių burbule, yra dar kita visuomenės dalis – įniršusi ir agresyvi bet kam nors truputį kitokiam.

Per savo dvidešimt penkerius metus nelabai patyriau, kad kas į akis įžeidinėtų dėl kilmės. Pamenu nebent vieną atvejį, kai, turbūt laikydama mane šimtaprocentine lietuve, per vakarienę bičiulio namuose viena nepažįstama girta prietranka leptelėjo, kad Hitleris per mažai žydų išžudė. Akimirkai buvo šmėstelėjusi pagunda jai ant galvos užversti taurę raudonojo, bet pagailėjau gero daikto. Nebyliai susižvalgėme su draugais, beje, trimis lietuviais ir rusu, pakilome nuo stalo ir išėjome. O štai apie laido riterius jau kita kalba. Kai mano tekstus pradėjo publikuoti viešai, neretai po straipsniais, kuriuose joks tautybės klausimas išvis negvildenamas, pasirodo įvairaus plauko įžeidinėjimų vien dėl žydiškos mano pavardės. Nuo pasvarstymų, kad turėčiau gerai išmanyti gestapininkų darbą, iki labai tiesioginių pareiškimų, kad lietuviškoje spaudoje žydė dirbti neturėtų. Ir būtent tai yra dalykai, kurie žeidžia iš tikrųjų.

Bet, žinote, mane lygiai taip pat žeidžia ir kiti ksenofobiniai ar šiaip agresyvūs siauraprotiški amsėjimai. Man gėda ir liūdna, kai girdžiu juodaodžių palyginimus su beždžionėmis ar musulmonų pravardžiavimą babajais. Man šlykštu skaityti komentarus, kur azijiečiai vadinami čiurkomis, lenkai – pšekais, o rusai – išvis prasigėrusiais padugnėmis. Manau, kad prie tų bjaurybių prisilietus šlykštu darosi kiekvienam padoriam žmogui. Nemalonu ir apmaudu, nes suvoki, kad nors pats gyveni išsilavinusių ir adekvačių žmonių burbule, yra dar kita visuomenės dalis – įniršusi ir agresyvi bet kam nors truputį kitokiam. Linkusi demonizuoti kitos tautybės, odos spalvos ar tikėjimo žmones, absoliutinanti juos į grėsmingą vienį, primesdama nuodėmių ir kaltinanti dėl savo bėdų. Taip ir norisi šitaip kalbančius paimti už atlapų, papurtyti ir pasakyti, kad kuria problemas iš niekur. Juk dabar 2019-ieji ir, norime to ar ne, negyvename vieni nuo kitų izoliuoti. O jei atsikratytume stereotipinio mąstymo ir išankstinių įsitikinimų, absoliučiai visiems būti būtų tik geriau. Ir, ką gali žinoti, gal atvėrus akiratį, žydelka vieną dieną taptų net komplimentu?



NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
kiek supratau --V Landsbergis savo issireiskima apie kataliku religijos pasekeju garbinama arabijos zydu SV.MARIJA,,kuriai meldziasi ir dabar krikscionys,,,tas kreipinys buvo skirtas mums zydoJezaus ir Jo Motinos garbintojams ,,bet kazkaip agresyvi asaba is zydu mazumos [su baisiu isizeidimu]]prisi lygino ,pasisavino sauuuu,,, Tai ---kvaila ,paranoishka..Taip ,taip tie [atseit,Dievishki asmenys buvo zydai ir ishzude juos ju tautieciai zydai,,,del to .kad Jezaus pasekejai tuo metu ,[lyg revoliucionieriai] pasuko kitos religijos [krikshcionybes] keliu,,judejams[[[ ,kaip kitoms partijoms dabar]]]krikshcionybe buvo nepriimtina,,ir jie ja naikino

TRIKD

TRIKD portretas
Jei zodis "Zydelka " , kuriuo pasinaudojo Prof . V.Lansbergis sukele tiek daug polemikos , reiskia jis galejo atsiprasyti tu ,kurie isizeide ar panaudoti zodi "Zyde /Zydas " ,kurie yra tautos vardas . Sv.Marija (Mirjam ) buvo zyde ,jos vyras Josifas buvo zydas ir ju sunus buvo 100% zydas . Jie gyveno ir buvo palaidoti pagal zydu istatymus , kurie galioji iki sios dienos . As esu zydu tautybes Lietuvos piliete ir didziuojuos uz abu !

Rimantas St.

Rimantas St. portretas
Jei pagal judaizmo kanonus zmogus nera zydas ir aprasyti ,, dalykai ji zeidzia", reiskia ne ka kita, kaip savo pasirinkimo gynima. Taip ir reikai elgtis.
VISI KOMENTARAI 100
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

Daugiau straipsnių