Atsidarome. Ar išmoktos pamokos leis nebeužsidaryti?

Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas, tačiau Lietuvos lyderiai drąsiai prisiima riziką ir skelbia, kad jau po kelių savaičių vos ne visi grįšime į ikipandeminio gyvenimo vagą.

Daug neaiškumų

Ar verta prisiminti patarlę, kad skubos darbą velnias renka? O gal mes – visa visuomenė – jau išmokome pagrindinę pandemijos pamoką, įgijome reikalingų saugos įgūdžių, mokame saugote save ir savo artimą?

Atsakymas nėra paprastas ir gana margas. Akivaizdu, kad keisti požiūrį verčia objektyvi realybė. Praėjusiais metais bravūriška tuomečio premjero frazė apie "verslą, kuris nesugeba be veiklos išgyventi bent tris mėnesius" kai kam kėlė šypseną ar net piktdžiugą, kad taip ir reikia tiems verslininkams. Tačiau dabar, kai faktinis karantinas ir sustojusi veikla tęsiasi jau daugiau nei metus, ši bravūra jau retam išspaudžia šypseną. Netgi priešingai – daugelis savo ir savo artimųjų kailiu yra patyrę, kaip atrodo dėl sustabdytos veiklos gautas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kaip susitaikyti su sumažintu ir iki valstybės išmokos dydžio susitraukusiu atlyginimu, su anksčiau įprastais, o šiandien išnykusiais priedais ir įvairiausiomis kompensacijomis.

Juk lengva ranka numetę kaukę į šoną ir besigrūsdami vos paskelbus „geriausią išpardavimą“, netrukus vėl būsime priversti sugrįžti į keturių buto sienų kalėjimą.

Skolos kaupiasi

Valstybė laikosi iš esmės plika ir neįgudusia akimi sunkiai pastebimos bambagyslės – valstybės skolinimosi. Formaliai vis dar surenkami mokesčiai į valstybės ir savivaldybių biudžetus nemaža dalimi yra tik buhalterinė apgaulė – mokesčiai skaičiuojami, tačiau nemokami. Juos tiesiog oficialiai leista "susimokėti vėliau". Ką tai reiškia? Kad galime užmiršti – jų nebus. Nes verslas nei rytoj, nei kitąmet neturės iš ko tų atidėtų mokesčių susimokėti. Geriausiu atveju (jeigu sugebės atsigauti ir pakilti) juos kažkada grąžins – po trejų, po pekerių ar po dešimties metų.

Gintautas Labanauskas. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Sakysite, verslininkai ne verkia, o tik lobsta? Iš dalies tai tiesa. Tikrai yra verslų, kurių veiklos karantinas nesustabdė, net priešingai, sukūrė nuolatinį naujų klientų srautą. Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Ar tai būtų prekyba kasdienėmis maisto prekėmis, ar maisto užsakymas internetu, ar net bet kokia nuotolinė prekyba – viskas sukasi tempais, kurių iki krizės niekas net neįsivaizdavo. Ir rezultatai įspūdingi – štai vien "Maximą" valdanti grupė savo pelną padidino dešimtimis milijonų eurų. Tai dėsninga ir suprantama – nuotolinė prekyba nereikalauja didelių prekybos erdvių, nereikia jų prižiūrėti, saugoti, atnaujinti. Užtenka modernaus sandėlio, kuriame skaitmenizuota užsakymų aptarnavimo sistema iki minimumo sumažina kaštus, o pajamos išlieka tos pačios – juk praėjusiais metais maisto produktai tikrai nepigo, ar ne?

Psichologinės traumos

Tačiau skolintomis lėšomis gyvuojanti valstybė ir šiomis paskolomis remiami gyventojai negali būti gyvi vien rožinės ateities viltimi. Galų gale, juk ir gyvenimas tarp keturių buto sienų kažkada peržengs ribą, kai ir maitinantis santykinai nemokamai pristatytais "Barboros" maisto daviniais. Jau esu rašęs, kad tai fiksuoja ne tik Šveicarijos psichologai – norėdami užsirašyti į konsultaciją pas vietinį specialistą Kaune, jau šiandien galite nusiteikti laukti mėnesį, du ir ilgiau. Galite viltis, kad iki tol ištverti pavyks asmeninėmis pastangomis.

Todėl, grįžtant į atsidarantį gyvenimą, pagrindinis klausimas lieka – kiek mes jau išties esame pasiruošę gyventi naujoje realybėje? Kuri mūsų visuomenės dalis išmoko rūpintis ir kovoti su viruso grėsme? Kiek kiekvienas iš mūsų suvokiame kiekvieno savo veiksmo svarbą? Juk lengva ranka numetę kaukę į šoną ir besigrūsdami vos paskelbus "geriausią išpardavimą", netrukus vėl būsime priversti sugrįžti į keturių buto sienų kalėjimą. O gal ne – gal šie metai kiekvienam iš mūsų suteikė proto ir kiekvienas pradėjome elgtis atsakingai? Netrukus pamatysime ir patikrinsime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • (Ne)sunkus kelias atgal
    (Ne)sunkus kelias atgal

    Neseniai atšaukus draudimus lankytis galerijose ir muziejuose,  karantino ribojimams ir toliau laisvėjant, nekantru sulaukti, kada gi bus galima apsilankyti kultūriniuose renginiuose, spektaklių premjerose ar vakarėlius organizuojančiuose nakt...

    1
  • Stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos
    Stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos

    Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs ...

    2
  • Pošventinis „post scriptum“
    Pošventinis „post scriptum“

    Jei ne karantininiai apribojimai, šiandien kilnotųsi "Vasaros olimpo" terasos stogas... Kolegos gegužės antrąjį šeštadienį čia burtųsi švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minimą gegužės 7-ąją. P...

  • Lietuva – ne tik krepšinis
    Lietuva – ne tik krepšinis

    Kad lietuviai moka žaisti ne tik krepšinį, buvo aišku dar prieš tris dešimtmečius, kai Kauno "Žalgiriui" dominuojant buvusios SSRS krepšinio aikštelėse, Vilniaus "Žalgiris" tapo viena įspūdi...

  • Osama. Dangiškoji komedija
    Osama. Dangiškoji komedija

    Manoma, kad tai įvyko nykią nuobodžių 2011 metų gegužę. Žmonijos proletariatų sluoksniuose vis dar sklandė kalbos apie britų princo Williamo (1982) ir skrydžių dispečerio dukters Catherine‘os (1982) vedybas, o viso pasaulio lunatikai, it pa...

    3
  • Leonidas II
    Leonidas II

    Paskutinius rinkimų periodo mėnesius išgyvenančioje Rusijoje situacija vis sunkiau prognozuojama. Trečią dešimtmetį savuoju, „rusiškos demokratijos“ keliu einanti šalis visada laikėsi pilkojoje zonoje, kurioje neg...

    6
  • Pasiklydę karantine
    Pasiklydę karantine

    Kažin ką pasakytų šešėlinė lietuviškoji "valstiečių" vyriausybė, jei jiems įsipykę valdantieji staiga imtų ir pasektų australų pavyzdžiu, kurie jau nuo šios savaitės visus iš viešnagės Indijoj...

    4
  • Neprakukuok savo laimės
    Neprakukuok savo laimės

    Vieni gyventojai turtingi, kiti gyventojai neturtingi. Ir nieko nepadarysi. Jei vieni pinigų turi, kitiems ir negali likti. Pinigų yra tiek, kiek yra. Nei daugiau, nei mažiau. Čia kaip su obuoliu. Vienas sugraužia vaisių, kitam lieka graužtukas, trečia...

    2
  • Kai ima žydėti agrastai
    Kai ima žydėti agrastai

    Sostinės gudruoliai vėl visiems priminė, kad yra dvi Lietuvos: viena – Vilniuje, kita – visur kitur. Susirinko chebrytė ir suimprovizavo – geriau jau daugiau skiepyti saviškių, vis arčiau kūno, o anie, tie kiti, palauks geresni...

    8
  • Ką deginsime ant laužo?
    Ką deginsime ant laužo?

    Kauniečių namuose atvės – šiandien mieste baigiamas šildymo sezonas. Tik va oras nesušyla. Ar nebūsime per Užgavėnes prastai varę žiemą iš kiemo? Šiąnakt turime progą atsigriebti. Iš balandžio 30-osio...

    4
Daugiau straipsnių