- Dr. Gintautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas, tačiau Lietuvos lyderiai drąsiai prisiima riziką ir skelbia, kad jau po kelių savaičių vos ne visi grįšime į ikipandeminio gyvenimo vagą.
Daug neaiškumų
Ar verta prisiminti patarlę, kad skubos darbą velnias renka? O gal mes – visa visuomenė – jau išmokome pagrindinę pandemijos pamoką, įgijome reikalingų saugos įgūdžių, mokame saugote save ir savo artimą?
Atsakymas nėra paprastas ir gana margas. Akivaizdu, kad keisti požiūrį verčia objektyvi realybė. Praėjusiais metais bravūriška tuomečio premjero frazė apie "verslą, kuris nesugeba be veiklos išgyventi bent tris mėnesius" kai kam kėlė šypseną ar net piktdžiugą, kad taip ir reikia tiems verslininkams. Tačiau dabar, kai faktinis karantinas ir sustojusi veikla tęsiasi jau daugiau nei metus, ši bravūra jau retam išspaudžia šypseną. Netgi priešingai – daugelis savo ir savo artimųjų kailiu yra patyrę, kaip atrodo dėl sustabdytos veiklos gautas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kaip susitaikyti su sumažintu ir iki valstybės išmokos dydžio susitraukusiu atlyginimu, su anksčiau įprastais, o šiandien išnykusiais priedais ir įvairiausiomis kompensacijomis.
Juk lengva ranka numetę kaukę į šoną ir besigrūsdami vos paskelbus „geriausią išpardavimą“, netrukus vėl būsime priversti sugrįžti į keturių buto sienų kalėjimą.
Skolos kaupiasi
Valstybė laikosi iš esmės plika ir neįgudusia akimi sunkiai pastebimos bambagyslės – valstybės skolinimosi. Formaliai vis dar surenkami mokesčiai į valstybės ir savivaldybių biudžetus nemaža dalimi yra tik buhalterinė apgaulė – mokesčiai skaičiuojami, tačiau nemokami. Juos tiesiog oficialiai leista "susimokėti vėliau". Ką tai reiškia? Kad galime užmiršti – jų nebus. Nes verslas nei rytoj, nei kitąmet neturės iš ko tų atidėtų mokesčių susimokėti. Geriausiu atveju (jeigu sugebės atsigauti ir pakilti) juos kažkada grąžins – po trejų, po pekerių ar po dešimties metų.
Gintautas Labanauskas. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Sakysite, verslininkai ne verkia, o tik lobsta? Iš dalies tai tiesa. Tikrai yra verslų, kurių veiklos karantinas nesustabdė, net priešingai, sukūrė nuolatinį naujų klientų srautą. Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Ar tai būtų prekyba kasdienėmis maisto prekėmis, ar maisto užsakymas internetu, ar net bet kokia nuotolinė prekyba – viskas sukasi tempais, kurių iki krizės niekas net neįsivaizdavo. Ir rezultatai įspūdingi – štai vien "Maximą" valdanti grupė savo pelną padidino dešimtimis milijonų eurų. Tai dėsninga ir suprantama – nuotolinė prekyba nereikalauja didelių prekybos erdvių, nereikia jų prižiūrėti, saugoti, atnaujinti. Užtenka modernaus sandėlio, kuriame skaitmenizuota užsakymų aptarnavimo sistema iki minimumo sumažina kaštus, o pajamos išlieka tos pačios – juk praėjusiais metais maisto produktai tikrai nepigo, ar ne?
Psichologinės traumos
Tačiau skolintomis lėšomis gyvuojanti valstybė ir šiomis paskolomis remiami gyventojai negali būti gyvi vien rožinės ateities viltimi. Galų gale, juk ir gyvenimas tarp keturių buto sienų kažkada peržengs ribą, kai ir maitinantis santykinai nemokamai pristatytais "Barboros" maisto daviniais. Jau esu rašęs, kad tai fiksuoja ne tik Šveicarijos psichologai – norėdami užsirašyti į konsultaciją pas vietinį specialistą Kaune, jau šiandien galite nusiteikti laukti mėnesį, du ir ilgiau. Galite viltis, kad iki tol ištverti pavyks asmeninėmis pastangomis.
Todėl, grįžtant į atsidarantį gyvenimą, pagrindinis klausimas lieka – kiek mes jau išties esame pasiruošę gyventi naujoje realybėje? Kuri mūsų visuomenės dalis išmoko rūpintis ir kovoti su viruso grėsme? Kiek kiekvienas iš mūsų suvokiame kiekvieno savo veiksmo svarbą? Juk lengva ranka numetę kaukę į šoną ir besigrūsdami vos paskelbus "geriausią išpardavimą", netrukus vėl būsime priversti sugrįžti į keturių buto sienų kalėjimą. O gal ne – gal šie metai kiekvienam iš mūsų suteikė proto ir kiekvienas pradėjome elgtis atsakingai? Netrukus pamatysime ir patikrinsime.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiuolaikinis folkloras1
Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...
-
Mobingo skvernai1
Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...
-
L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms1
Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...
-
Metamorfozės. Koba7
Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...
-
Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos23
Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...
-
„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“2
Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...
-
Linkėjimai iš Kremliaus2
Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...
-
Šventos dviprasmybės5
Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...
-
Būtis – lyg telefono kopija8
Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...
-
Išaugti vardai4
Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...