Atsidarome. Ar išmoktos pamokos leis nebeužsidaryti?

Panašu, kad ne savaitėmis, o dienomis kylanti psichologinė įtampa privertė Vyriausybę priimti sprendimus, kurie dar prieš keletą mėnesių atrodė sunkiai įmanomi. Formalūs pandemijos rodikliai Lietuvoje vėl grasina pramušti lubas, tačiau Lietuvos lyderiai drąsiai prisiima riziką ir skelbia, kad jau po kelių savaičių vos ne visi grįšime į ikipandeminio gyvenimo vagą.

Daug neaiškumų

Ar verta prisiminti patarlę, kad skubos darbą velnias renka? O gal mes – visa visuomenė – jau išmokome pagrindinę pandemijos pamoką, įgijome reikalingų saugos įgūdžių, mokame saugote save ir savo artimą?

Atsakymas nėra paprastas ir gana margas. Akivaizdu, kad keisti požiūrį verčia objektyvi realybė. Praėjusiais metais bravūriška tuomečio premjero frazė apie "verslą, kuris nesugeba be veiklos išgyventi bent tris mėnesius" kai kam kėlė šypseną ar net piktdžiugą, kad taip ir reikia tiems verslininkams. Tačiau dabar, kai faktinis karantinas ir sustojusi veikla tęsiasi jau daugiau nei metus, ši bravūra jau retam išspaudžia šypseną. Netgi priešingai – daugelis savo ir savo artimųjų kailiu yra patyrę, kaip atrodo dėl sustabdytos veiklos gautas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kaip susitaikyti su sumažintu ir iki valstybės išmokos dydžio susitraukusiu atlyginimu, su anksčiau įprastais, o šiandien išnykusiais priedais ir įvairiausiomis kompensacijomis.

Juk lengva ranka numetę kaukę į šoną ir besigrūsdami vos paskelbus „geriausią išpardavimą“, netrukus vėl būsime priversti sugrįžti į keturių buto sienų kalėjimą.

Skolos kaupiasi

Valstybė laikosi iš esmės plika ir neįgudusia akimi sunkiai pastebimos bambagyslės – valstybės skolinimosi. Formaliai vis dar surenkami mokesčiai į valstybės ir savivaldybių biudžetus nemaža dalimi yra tik buhalterinė apgaulė – mokesčiai skaičiuojami, tačiau nemokami. Juos tiesiog oficialiai leista "susimokėti vėliau". Ką tai reiškia? Kad galime užmiršti – jų nebus. Nes verslas nei rytoj, nei kitąmet neturės iš ko tų atidėtų mokesčių susimokėti. Geriausiu atveju (jeigu sugebės atsigauti ir pakilti) juos kažkada grąžins – po trejų, po pekerių ar po dešimties metų.

Gintautas Labanauskas. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Sakysite, verslininkai ne verkia, o tik lobsta? Iš dalies tai tiesa. Tikrai yra verslų, kurių veiklos karantinas nesustabdė, net priešingai, sukūrė nuolatinį naujų klientų srautą. Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Ar tai būtų prekyba kasdienėmis maisto prekėmis, ar maisto užsakymas internetu, ar net bet kokia nuotolinė prekyba – viskas sukasi tempais, kurių iki krizės niekas net neįsivaizdavo. Ir rezultatai įspūdingi – štai vien "Maximą" valdanti grupė savo pelną padidino dešimtimis milijonų eurų. Tai dėsninga ir suprantama – nuotolinė prekyba nereikalauja didelių prekybos erdvių, nereikia jų prižiūrėti, saugoti, atnaujinti. Užtenka modernaus sandėlio, kuriame skaitmenizuota užsakymų aptarnavimo sistema iki minimumo sumažina kaštus, o pajamos išlieka tos pačios – juk praėjusiais metais maisto produktai tikrai nepigo, ar ne?

Psichologinės traumos

Tačiau skolintomis lėšomis gyvuojanti valstybė ir šiomis paskolomis remiami gyventojai negali būti gyvi vien rožinės ateities viltimi. Galų gale, juk ir gyvenimas tarp keturių buto sienų kažkada peržengs ribą, kai ir maitinantis santykinai nemokamai pristatytais "Barboros" maisto daviniais. Jau esu rašęs, kad tai fiksuoja ne tik Šveicarijos psichologai – norėdami užsirašyti į konsultaciją pas vietinį specialistą Kaune, jau šiandien galite nusiteikti laukti mėnesį, du ir ilgiau. Galite viltis, kad iki tol ištverti pavyks asmeninėmis pastangomis.

Todėl, grįžtant į atsidarantį gyvenimą, pagrindinis klausimas lieka – kiek mes jau išties esame pasiruošę gyventi naujoje realybėje? Kuri mūsų visuomenės dalis išmoko rūpintis ir kovoti su viruso grėsme? Kiek kiekvienas iš mūsų suvokiame kiekvieno savo veiksmo svarbą? Juk lengva ranka numetę kaukę į šoną ir besigrūsdami vos paskelbus "geriausią išpardavimą", netrukus vėl būsime priversti sugrįžti į keturių buto sienų kalėjimą. O gal ne – gal šie metai kiekvienam iš mūsų suteikė proto ir kiekvienas pradėjome elgtis atsakingai? Netrukus pamatysime ir patikrinsime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių