B rinktinė – geriausia, ką turime

Redakcijos skiltis

Ačiū Dievui, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius nutarė pasireklamuoti tik per vienas Pasaulio vyrų krepšinio čempionato rungtynes. Nes būtent tas rungtynes – vieninteles – Lietuvos vyrai pralaimėjo.

Lietuvos ir JAV rinktinių pusfinalio mūšį A.Kubilius ir JAV ambasadorė Anne Derse iš pradžių planavo žiūrėti naujajame Šarūno Marčiulionio sporto bare. Bet kai prie kompanijos nutarė prisijungti Prezidentė D.Grybauskaitė, trijulė su gausia palyda persikėlė į sostinės Rotušės aikštę. Joje populiarioji valstybės vadovė mėgavosi šlove: linkėjo sėkmės ir guodė po pralaimėjimo. Nepopuliarusis premjeras sėdėjo tyliai kaip pelė po šluota, kad tik kas nors nenušvilptų. O štai JAV ambasadorė A.Derse tikriausiai ne kartą gūžėsi nuo tūkstantinės minios JAV krepšinio rinktinei reiškiamos neapykantos. Koks subtilus kerštas JAV, šalies, kurios diplomatija nepatinka mūsų Prezidentei, ambasadorei... O gal tik atsitiktinumas, bet vis tiek malonus.

Toks tas šalies vadovų dėmesys krepšiniui. Proginis, priverstinis, nenuoširdus. Šį kartą – ypač atgrasus, nes trenerio Kęstučio Kemzūros rinktinė nusipelnė išskirtinio dėmesio ir pagarbos, bronzą iškovojusi ne tik talentu, bet ir širdimi.

"Negaliu labiau didžiuotis tais vyrais, kurie yra drabužinėje, kurie kovėsi, kurie darė viską. Mums nebuvo nieko duota ir nieko nepažadėta, mumis netikėjo, o mes atvažiavome ir padarėme, įrodėme, kad Lietuva yra Lietuva. Kovėmės už ją kiek tik galėjome", – po paskutinių rungtynių ištarė rinktinės lyderis Linas Kleiza.

"Šiai JAV ekipai čempionate pelnyti auksą buvo labai sunku, nes Amerika mumis netikėjo. Dauguma žmonių nemanė, kad šie jauni vyrukai tiek pasieks. O juk mes laimėjome auksą", – po pergalės finale ištarė JAV rinktinės strategas Mike‘as Krzyzewskis.

Lietuva ir JAV: dvi B rinktinės, dvi nugalėtojos, vietoj užgesusių ar gęstančių žvaigždžių įžiebusios naujas. Visa galva aukštesnės už visą likusį pasaulį. Dvylika mūsų krepšininkų įrodė, kad galima atsigauti net ir po didžiausių krizių, išlipti iš didžiausių duobių, nugalėti net tada, kai tai neįmanoma. Apmaudu, kad valstybės vadovai nepajuto, kaip tai svarbu. Mums visiems.