Jau savaitę mieste tvyrant kalėdinei nuotaikai, vien ištartas žodis „Adventas“ suerzina daugelį. Kokie dar draudimai, ribojimai, atsisakymai?! Šventės jau įsibėgėja! Nebent Adventą suvoki kaip adventinį kalendorių, kasdien apdovanojantį šokoladuku... Kitu atveju – vieni suvaržymai, o jų savo plačių mostų gyvenime nebenorime. Juk Adventas yra priešingybė viskam, į ką visa galva esame panirę: bėgimui, vartojimui, pramogoms, malonumams ir t. t. Tikintiesiems Advento laikotarpis – maldos, atgailos, susitaikymo, atleidimo, kasdienio atsivertimo metas, laukiant Jėzaus gimimo metinių. Žmogui be tikėjimo nėra ko laukti – šventė jau čia. Tačiau iki tikrųjų Kalėdų dar keturios savaitės kelio.
Neišsiskaičiuokime: aš – katalikas, tu – ne... Advento reikia kiekvienam. Kaip kitaip nuprausti savo sielą ir atverti širdį vilčiai?
„Visuomenėje per daug liūdesio. Žmonės praradę tikėjimą šviesesne ateitimi, jie nusivylę, juos slegia baimė ir neviltis.“ Tai – Tėvo Stanislovo žodžiai. Jau 20 metų gyvename be šio ypatingo žmogaus, mažutėlių guodėjo ir ramintojo, bet jo žodžius galime taikyti ir šiai dienai. Ko gero, ir dar po 20 metų, ir dar. Kad ir koks būtų esamasis laikas, jis turi savų iššūkių, rūpesčių. Ramybės jame nėra. Jos turime ieškoti savo širdyje. Joje vyksta gražiausi gyvenimo dalykai, priimami prasmingiausi sprendimai. Joje gyvena gerumas.
Gerumo būsime dosnūs ir dabar, per Adventą. Tačiau daugeliui tai tebus metų skola, išpirkta geru darbu. O gal tai daryti visus metus, ne tik artėjant šventosioms Kalėdoms? Gal leistis į kitokią Advento kelionę, kuri prasminga asmeniniais pasiryžimais gyventi gražiau ir teisingiau kasdien, ne tik ant švenčių slenksčio? Daugiau matyti ir padėti, daugiau klausytis ir išgirsti.
Nesėsime prie ratelio verpti ilgais ir tamsiais gruodžio vakarais. Ir rarotų ankstyvais sekmadienio rytais negiedosime. To iš mūsų šiandien ir nelaukia Adventas. Tačiau rytoj, kai uždegsime pirmąją Advento žvakelę, sukirbės klausimas: ar esame pasirengę šiam ypatingam metui? Ar jo reikia mūsų gyvenimo skubėjime? Neišsiskaičiuokime: aš – katalikas, tu – ne... Advento reikia kiekvienam. Būtinai! Kaip kitaip nuprausti savo sielą ir atverti širdį vilčiai? Telieka padėti kablelį: „Bėgti negalima sustoti.“
Naujausi komentarai