Belaisvio dienos

Sukrypusioje trobelėje gyvenęs senovės prūsas turėjo daugiau laisvės nei šiuolaikinis klaipėdietis.

Vienintelė vertybė, trečiojo tūkstantmečio pradžioje dar galinti bent truputį palaikyti žmonių santarvę, yra laisvė, mano prancūzų rašytojas Žanas Filipas. Esame šiuolaikinės visuomenės belaisviai.

Įprasta diena prasideda galvą kiaurai veriančiu žadintuvo pypsėjimu. Jis buvo nugrūstas į kuo tolesnį kambario kampą nuo lovos.

Brr! Primerktomis akimis, suveltais plaukais puoli uždusinti tą niekingą birbalą.

Grįžti į lovą. Dar dešimt minučių... Pyp, pyp!

Dar dešimt minučių pagulėti šiltoj lovoj, spausti galvą prie minkštos pagalvės.

Pyp, pyp! Viskas. Griebi pirmus po ranka pasitaikiusius drabužius ir išleki, nespėjęs nė užkąsti.

Pilvas gurgia, televizija, radijas ir laikraščiai paplūdo naujienomis apie tūkstančius tonų išmatų, ištekėjusių iš žemės gelmių.

Pasklido gandų, kad gal ir vandentiekis užterštas fekalijomis! Plauti ar neplauti indus, kokiu vandeniu skalauti burną išsivalius dantis? „Geriau purvinomis rankomis sėdėsiu, nei plausiu š... vandeniu“, - nutarė Socialinių mokslų fakulteto studentė.

Liūdna jai. Ją ne ekologinė, bet informacinė katastrofa ištiko. Ji rašė savo rankelėmis referatą. Tai toks dešimties puslapių apimties raštas, dažniausiai be jokios minties.

Tik tvarkingai surašyti ilgi sakiniai, įsegti į plastikinį segtuvą. Baigtą rašyti referatą studentė laikė savo kompiuteryje. Tas ėmė ir neįsijungė. Rankos pradėjo tirtėti – jau rytoj reikėjo referatą nunešti dėstytojui.

Burzgia motoras. Sėdi prie purvais nutaškyto autobuso lango ir mąstai, kaip atrodai. Į autobusą įsibrauna „Labas vakaras, keleiviai, – kontrolė“. Pirmąją šio mėnesio savaitę tokie šūkiai buvo itin dažni. Įdėmiai stebi, kaip kontrolierės rankos plėšo patikrintus bilietus. Kiši savąjį. Ramu, jau perplėšė.

Grįžti namo devintą vakaro. Atsiputi. Įsijungi televizorių ir kambarys gyvybės prisipildo.

Persijungi LTV. Mintyse sukasi: „Realybės šou „Dangus“ nebežiūrėsiu. Ten realūs tik tie vargšeliai dalyviai, o ne jų veiksmai. Supykdė galutinai tas „taisyklių“ kaitaliojimas ir žiūrovų kvailinimas“.

Prieš miegą taip svajoji, kada prasidės tos kalėdinės poilsio dienos, anot reklamų, svajonių išsipildymo metas. Svajoji ir apie senovės prūsą, kuris nors per badmetį ir mito sūdytomis varnomis, bet gyveno taip, kaip norėjo.