Beprotiškos lenktynės

Pastarųjų metų įvykiai šioje šalyje – tarsi užsienio auditorijai skirta pilietiškumo pamoka. Juose nesunku rasti paaiškinimą, kodėl demokratija yra mažesnė blogybė už kietą kumštį turintį "valstybės šeimininką". Tie, kam vis dar atrodo, kad "Lietuvoje Putinas tvarkytųsi geriau", gali įsitikinti: galimybė per rinkimus atkeršyti ankstesnei valdžiai – didžiulė privilegija. Ir apskritai, blogai ne tada, kai saviškiai kartais pralaimi, bet kai net nėra galimybės už juos balsuoti.

Amžiaus pradžioje Rusijoje politinė švytuoklė per rinkimus bent kiek pajudėdavo, o skaičiuojant trečiąjį Vladimiro Putino buvimo valdžioje dešimtmetį ji stovi it prirūdijusi. Žmogus, iš fizines galias beprarandančio Boriso Jelcino perėmęs rūpinimąsi šalies gerove, labiausiai pasirūpino savo valdžia ir asmenine bei savo aplinkos gerove. Po truputį visos demokratinės institucijos buvo paverstos vienos politinės jėgos įrankiais, konstitucijos dvasia ir pamatiniai principai pakeisti erzacais, atgaivinančiais senąjį stalininį principą "duokit žmogų, įstatymą pritaikysim".

Šiandien Rusija, turtinga tiek gamtos turtų, tiek išsilavinusių žmonių, panaši į lenktyninį automobilį pamišėlio rankose.

Šiandien Rusija, turtinga tiek gamtos turtų, tiek išsilavinusių žmonių, panaši į lenktyninį automobilį pamišėlio rankose. Jo horizontas baigiasi ties valstybės vairu, tad jam nebesvarbu, nei kokia kryptimi vairuoti, nei kad pažeidžia paties pripažintas taisykles. Pamišėliui nusispjauti, kad traiškydamas praeivius kartais pralekia ir svetima teritorija. Neberūpi nė važiuoklės būklė – kiekvienas atokvėpis atrodo kaip rizika būti nugalėtam ir atsidurti automobilio bagažinėje. Iki skausmo gniauždamas vairą jis dreba iš baimės, kad bet kuris bendrakeleivis gali būti aštresnio regėjimo, geresnės reakcijos, todėl periodiškai pasuka bekele ir pagiežingai šypsodamasis stebi, kaip per atsivėrusias dureles išlekia tai vienas, tai kitas konkurentas.

Nuo chaotiško lėkimo bloguojantys keleiviai supranta, kad galima nutraukti šią beprotišką kelionę – tereikia atsiplėšti nuo sėdynės, nueiti iki balsadėžių ir truktelėti rankinį stabdį. Iki šiol nuo lemtingo judesio juos sulaikydavo baimė, kad stabdant nepavyks išvengti atatrankos smūgių. Ar pagaliau išdrįs, paaiškės jau šį savaitgalį.