- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaučiate jėgą? Per penkerius metus šeimų, kurių metinės pajamos viršija 135 tūkst. eurų, Vilniuje padaugėjo net 45 proc. Blyn, gyvena žmonės. Čia ta suma pateikiama jau atskaičius mokesčius, matyt, kad likusi Lietuva nenuvirstų nuo taburetės.
Mūsų sostinė džiūgauja: įkrėtėme ir Talinui, ir Rygai – net ir Baltijos sesių centrams vilnietiško gyvenimo stebuklai tapo egzotika. Taline tokių chronišką godulį besikasančių šeimų gausėjo tik 36 proc., o Rygoje – 33 proc.
Sotų ir laimės pritvinkusį Vilnių gali sveikinti visa Vidurio bei Rytų Europa, mat šiame regione mūsų sostinė pagal pinigais prisirpusių šeimų skaičių yra 19 vietoje.
O kaip kiti LT miestai?
Na, jau čia lietuviškai kukliau. Kaunas šiame piniguočių sprinte atsidūrė 53 vietoje, o Klaipėda – išvis 83-ia.
Apie miestelius, kaimus ir klonius žinių visai nepateikiama. Matyt, likusioje Lietuvoje tokių vietovių apskritai nėra.
Ar galima įsivaizduoti, pavyzdžiui, šeimą iš Kaltinėnų, gaunančią 135 tūkstančius per metus, tai yra 11 tūkst. eurų per mėnesį? Ir dar po to, kai sumokėjo pajamų ir "Sodros" mokesčius.
Net apklausą apie tokias sumas ten atlikti būtų sudėtinga, nes už nekuklius klausimus Žemaitijoje gali greitai gauti į lempą.
Na, bet labai stebėtis gal ir nėra ko, nes situacija realiai atspindi sostinės biurokratijos išvystytą atskirties doktriną: kuo labiau Vilnius atsiribos nuo likusios Lietuvos, tuo bus geriau: mums – viską, jiems – vaflį.
Čia tokia centralizuotos kleptokratijos koncepcija – likusi teritorija darbuojasi Olimpo gerovei. Visai, kaip Pchenjane: jūs dirbkite, mes padalinsime "visiems po lygiai".
Ir dar iš tribūnų šitie veidmainiai vapa apie rūpinimąsi regionais. Tokio pederastinio apsimetinėjimo, kai mažuma žagina daugumą ir visa tai vadina meile tėvynei, tauta dar nematė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...