Blogi kiti, tik ne konservatoriai

Oponentus dėl menkesnių įtarimų su žemėmis maišę konservatoriai į prieštaringai vertinamas situacijas įsipainiojus saviškiams agresyvumo nestokoja. Tiesa, puolami ne saviškiai, o žurnalistai, kaip šie išdrįso suabejoti „šventaisiais konservatoriais“.

Naujausias to pavyzdys – po LRT tyrimo paaiškėjo, kad „Igničio grupės“ akcijų turi ir šio ryšio nebuvo deklaravę net du Vyriausybės nariai: finansų viceministras Gediminas Norkūnas ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Pastarasis yra susijęs su įmone, turinčia „Igničio“ akcijų.

Atrodytų, kad, paaiškėjus šiems faktams, politikams tereikėjo viešai viską paaiškinti ir, greičiausiai, nebūtų likę jokio kriminalo. Tačiau tai būtų smūgis valdančiųjų arogancijai, tad D. Kreivys viešai drėbė, kad neketina viešai deklaruoti savo jokių ryšių su „Ignitis grupe“.

Net puolė postringauti, kad Energetikos ministerija nepriima jokių sprendimų dėl šios grupės veiklos. Formaliai „Ignitis grupę“ kontroliuoja Finansų ministerija, tačiau D. Kreivys melavo, esantis visai ne prie ko. Juk būtent jis aktyviai rūpinasi vėjo parko jūroje projektu, o ten jau kyšo „Igničio“ ausys.

Juk konservatoriai garsiai suokia, kad Vyriausybėje gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės. Tik atrodo, kad jie tokią nuostatą taiko tik oponentams.

Tai ne vienintelis atvejis, kai dabartiniai valdantieji tarsi akli saviškių nuodėmėms. Dienraštis rašė apie skandalingąją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrę Agnę Kudarauskienę. Paaiškėjo, kad ankstesnėje darbovietėje, Karaliaus Mindaugo mokymo centre ji sugebėjo dar ir fiktyviai mokytis, taip pat buvo įdarbinta papildomoms pareigoms, nors jų neatliko, tik pasiimdavo pinigus. Negana to, A. Kudarauskienė rinkdavo pinigus ir iš kitų darbuotojų ir perduodavo juos centro vadovei.

Atrodytų, kad, paaiškėjus tokiems karjeros vingiams, viceministrė tą pačią akimirką turėjo atsisveikinti su postu. Juk konservatoriai garsiai suokia, kad Vyriausybėje gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos žmonės. Tik atrodo, kad jie tokią nuostatą taiko tik oponentams. Taip ir šiuo atveju, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė mūru stojo už savo skandalingąją pavaldinę.

Ne gana to, įsižeidusi viceministrė net surašė raštą prokurorams, kaip žurnalistai drįso paviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ir nė žodžio – kad tai netiesa. Tad fiktyviai studijavusi ir nelegaliai pinigus rinkusi A. Kudarauskienė dabar sėkmingai savo patirtį pritaiko, kuruodama profesinių mokyklų reformą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
TEISINGAI PARAŠYTA......KONCERVATORIAI NEKALTI NORS BAIGIA SVETIMTAUČIAM PRAKALTI LIETUVĄ...NE TIK LIETUVĄ BET IR TAUTĄ LIETUVOS..

ŠūdasSKLAIDA

ŠūdasSKLAIDA portretas
Šudinas straipsnis.

ZINIASKLAIDA

ZINIASKLAIDA portretas
Jei musu ziniaskliada taps bejege pries korupcija,jei zurnalistai bus persekiojami uz atvira nuomone, gyvensime kaip baltarusijoje. patys konservatoriai Kaune stebejosi is kur nuleista ta nauja ju 'vadove' Siugzdiniene, buvo labai nemaloniai nustebe. O dar tos izulios Svietimo ministerijos 'reformos'- daug negeru nuojautu, ir deja, faktu lenda. Ko gera, tai tai pinigai ir tik pinigai... Geda ir neskanu. Kaune tai tapo viesa paslaptis.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    1
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

Daugiau straipsnių