- Albinas Klizas, buvęs pedagogas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Streikuosime!" – kone choru šaukia šalies pedagogai. O kaip dirbsime, niekas neklausia nei savęs, nei kitų. Vis dėlto net ir po tokio aliarmo teks sugrįžti į kabinetus ir klases.
Taigi, kol kas niekam nekrenta žilas plaukas nuo galvos. Beveik kiekvienoje televizijos laidoje, net pačiam švietimo, mokslo ir sporto ministrui girdint, be jokių diplomatinių išvedžiojimų karingosios švietimo profsąjungos drebia iš peties: streikas bus!
Kita vertus, ir kantrybė net po įmantriausių pažadų turi ribas, todėl negalime kaltinti ir mokytojų – suaugusių žmonių, vedžiojamų už nosies.
Nepavydžiu prityrusiam ministrui Algirdui Monkevičiui, nes jis turi jaustis kaip ta kepama žuvelė ant karštos keptuvės.
Vis dėlto reikėtų mums visiems suprasti, kad nuo ministro valios tų pinigėlių skyrimas nepriklauso. Jis priverstas tik žadėti, iš "ministeriškos" galvos žerti skaičius, kiek tų pinigų trūksta, nes taip tikisi nuraminti įsiaudrinusius mokytojus, taip siekia laikinai ataušinti įkaitusias galvas. Bet žaizda net ir sveikame kūne savaime greitai negyja.
Pedagogų darbo rezultatai – mokinių žinios, jų skrydis į gyvenimo aukštumas yra kasdienis mokytojų rūpestis. Šiandien turbūt, be tėvų ir vaikų artimųjų, niekas dėl to labai nesijaudina.
Vis dėlto, mąstant apie visa tai, nenoromis įsiterpia dainininko Vytauto Šiškausko pastebėjimas: "O žmonės ir taip pavargę. Pažiūrėkite, kokie niūrūs, nusivylę jų veidai."
O žmonės ir taip pavargę. Pažiūrėkite, kokie niūrūs, nusivylę jų veidai.
Tą patį galime taikyti ir pedagogams, kurių dauguma tokiais veidais praveria kabinetų duris ir susitinka su moksleiviais. Šie kasdienės buities rūpesčiai neturėtų slėgti mokytojo.
Regis, taip toli nužygiavome, o mūsų kasdienybėje tik ir girdime "pinigai pinigėliai", lyg švietimo sistemoje neliko ekonomistų, buhalterių. Ką tokia jų armija veikia šiuo suirutės laikotarpiu? Labai nejauku, kai šie specialistai, kurių apstu, vaikšto iškėlę galvas, dar pasišaipo iš pedagogų, kad šie nesugeba skaičių nei sudėti, nei atimti.
Šiandien ugdymo problemų apstu, jos išlenda kiekvieną dieną. Taigi, iš tiesų ugdymo procesą organizuojantiems vadovams reikia ne galynėtis su skaičiais, o grįžti į klases ir kabinetus, kur verda tikrasis ugdymo darbas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...