- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Vos pasibaigus Tokijo olimpiadai, dalis profesionaliojo sporto bendruomenės puolė ieškoti kaltųjų dėl rekordiškai menko medalių krepšelio. Kita jos dalis, sportu besimėgaujanti nuo patogių sofučių, diskusiją suka kita linkme: aptarinėja medalių kainą.
Nauju impulsu tokiems pokalbiams tapo žurnalistų nufilmuotas pokalbis tarp Rusijos ritminės gimnastikos rinktinės vyriausiosios trenerės Irinos Viner-Usmanovos ir daugkartinės čempionės Dinos Averinos, kurią Tokijuje sensacingai aplenkė Izraelio sportininkė. Pokalbis trumpas, bet iškalbingas, atsiskleidžiantis tamsiąją rusiškojo sporto dvasią. Trenerių trenerė (laisvalaikiu dar ir Kremliaus oligarcho Ališero Usmanovo žmona) negaili ties cenzūros riba balansuojančių epitetų, vieną geriausių planetos gimnasčių priverčia jaustis prabangius labutinus sugraužusiu basetu. Objektyvia situacijos analize nė nekvepia.
Disciplina, o ne muštras, psichologiškai stabilios, valingos asmenybės, o ne mazochisto ugdymas, – viso to stinga net vadinamosiose prestižinėse mokyklose ir akademijose.
Šiapus ekranų esanti auditorija aikčioja, prisimindama kitas su muštru siejamas sritis – garsiąsias rusiškojo baleto ar muzikantų mokyklas, nė nenutuokdama, kad tokių savo auklėtinius žeminančių, net terorizuojančių sporto ar meno pedagogų apstu ir Lietuvoje. Kas apie jų egzistavimą težinome teoriniu lygiu, klaidingai galvojame, kad sovietinė botago pedagogika – jau praeitis. Tereikia įsilieti į aktyviąją sporto ar meno bendruomenę, pabūti šiapus durų lūkuriuojant jaunojo atleto, šokėjo ar muzikanto – ir paties Šarūno Jasikevičiaus riksmai profesionalių suaugusių vyrų adresu atrodys kaip švelni lopšinė. Disciplina, o ne muštras, psichologiškai stabilios, valingos asmenybės, o ne mazochisto ugdymas, – viso to stinga net vadinamosiose prestižinėse mokyklose, kur turėtų dirbti pedagogikos asai, o ne profanai. Kas galėtų paneigti, kad būsimųjų olimpiadų nesėkmių reikia ieškoti ne vien painioje profesionalų finansavimo schemoje ar treniruočių bazėse, bet ten, kur jaunieji talentai pavirsta pergalių siekimo mašinomis?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
460-oji karo Ukrainoje diena...
-
Ukrainos garsių menininkų pa...
-
Lietuvos ir Vokietijos prezide...
-
Atsisveikinimas su S. Kavalia...
-
Organizacijos „Tušti narvai...
-
Vokietijos prezidento vizitas ...
-
Z. Kelmickaitės laidotuvių ...
-
459-oji karo Ukrainoje diena...
-
Kunigas A. Saulaitis SJ aukojo...
-
Vilniuje – atsisveikinimas s...
-
Kai jie tingi, mums ramiauBarti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...
-
Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime4Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...
-
Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?7Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...
-
V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas266Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...
-
Prie altorių – barzdoti ir su nuometais12Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...
-
Teisė turėti teisę2Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai augaDabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiaiKaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Įkopti į Everestą1Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...
