COVID-19 ir gamta: vilties žiežirba ar atokvėpis prieš paskutinį smūgį?

Sakote, sugrįžo gulbės ir delfinai į Veneciją? Sakote, dangus virš didžiųjų pramonės centrų prasišvietė pro teršalų debesis? Sakote, gamta atsigauna? Bet ar tikrai? Kaip ilgai namuose išsilaiko prieš Kalėdas atlikta generalinė tvarka? Dažniausiai iki pirmo svečio, o kartais užtenka ir namo iš lauko įvirtusių namiškių.

Labai norėčiau tikėtis, kad žmonija sugebės įsisavinti šią pamoką ir pasibaigus pandemijai pasuks atsakingos ekonomikos keliu, bet nei politikų, nei ekonomistų kalbose nesigirdi aplinkosaugininko ausims tokių mielų raktažodžių kaip „darni plėtra“, „žiedinė ekonomika“ ar „netaršios technologijos“.

Deja, dažniausiai girdima žinutė yra susijusi su šiuo metu sustojusių ir sunkius laikus išgyvenančių įmonių palaikymu, parama jų veiklos prikėlimui, o ne perėjimui prie netaršių technologijų ar aplinką tausojančių veiklos principų įdiegimo ir taikymo. Taigi tikėtis, kad koronaviruso plitimo metu sumažėjusi tarša tokia ir liks yra labai naivu. Bet vis dėlto kokių liekamųjų pasekmių gamtai turės ši pandemija?

Vienas lauke – ne karys

Pirmiausia, ilgalaikį poveikį turės mąstysenos pokytis. COVID-19 suteikia šansą kiekvienam pergalvoti, koks yra mūsų indėlis šiame persipynusiame pasaulyje – ar racionaliai vartojame, ar racionaliai keliaujame, ar tausojame gamtinius ir žmokiškuosius resursus.

Asmeniškai kiekvienam iš mūsų vienos savaitgalio kelionės į Romą ar Paryžių atsisakymas turbūt poveikio neturės, bet jeigu taip pasielgs visi dažnai po pasaulį besiblaškantys asmenys, poveikis jau bus matomas. CO2 emisijos tikrai sumažės. Jeigu visi tie, kurie dirba biuruose ir gali vieną dieną per savaitę dirbti iš namų, taip ir padarys, tai matysis bendrame poveikio aplinkai paveiksle.

Labai norėčiau tikėtis, kad žmonija sugebės įsisavinti šią pamoką ir pasibaigus pandemijai.

Mes ir jie

Tačiau COVID-19 paliks ir kitą ilgalaikį ženklą mūsų sąmonėje – kito baimę ir nepasitikėjimą. Ir čia nėra tas nepasitikėjimas, kad kažkas ištrauks piniginę ar praskleidęs paltuką pademonstruos visa, kuo gamta apdovanojo. Ne, šįkart nepasitikėjimas bus stipresnis.

Jau pačioje pandemijos pradžioje buvo fiksuojami išpuoliai prieš kinų bendruomenės žmones, tačiau kai šalies lyderiai ima sakyti, kad visi žmonės nuo šiol bus traktuojami kaip galimai užsikrėtę, tai ne tik prieš kitataučius, kitaminčius ar kitaip besielgiančius yra kuriamos stigmos. Jos kuriamos ir prieš tą mielą kaimynę iš gretimos laiptinės ir prieš keistuolį senuką, nuolat sukantį ratus kieme ir vis kažką veikiantį.

Praėjus pandemijai, lipti į viešąjį transportą atrodys dar baisiau nei buvo iki šiol, naudotis ir dalintis rūbais, daiktais, priemonėmis atrodys rizikingiau. Taigi kiekvienas norėsime turėti

savo naują, ką tik pagamintą daiktą – tai turbūt bus tikras džiaugsmas visiems gamintojams, tačiau aplinka kentės labiau nei iki šiol.

Nekaltos tradicijos

Kitas ilgalaikis pokytis, kuris gal nėra labai aktualus daugumai lietuvių, bet labai svarbus Azijos ir Afrikos gyventojams, yra laukinių žvėrių turgų uždraudimas arba bent jau ribojimas. Tuos regionus tyrinėjantys biologai teigia, kad laukinių žvėrių turgūs yra padėję atrasti ne vieną naują dar iki tol nežinotą mokslui gyvūnų rūšį bei padeda įvertinti, ar tam tikros nykstančių gyvūnų rūšys jau išnyko ar vis dar egzistuoja. Juos uždraudus dalis šios prekybos sustos, o dalis tiesiog pasitrauks į pogrindį.

Poreikis žvėrienai ar kitoms kūno dalims (ragams, nagams, kailiui ar kt.) išliks tol, kol išliks tam tikros tikėjimo dogmos. Jų vedini žmonės ieškos, kur galėtų gauti tigro dantį potencijos skatinimui, skujuočio mėsos buljono skrandžio opos užlopymui ar gyvatės galvos, kurią palikus po kaimyno slenksčiu visi jo turtai atlėks pas tą, kuris turi gyvatės uodegą. Tokie turgūs yra tiesiog gegužinės visokių virusų sklidimui bei perėjimui nuo vienos rūšies prie kitos.

Ir šis koronavirusas nėra pirmasis, kuris į žmones pateko iš kitos rūšies gyvūnų, tokių jau yra buvę ir daugiau, bet tik šis vienintelis kol kas sugebėjo sukelti tokio lygio pandemiją. Taigi reikia tikėtis, kad šią pamoką išmoksime ir panaikinus laukinių žvėrių turgus paliksime animalistinius tikėjimus kultūriniams tyrinėjimams, liaudies dainoms ir pasakojimams bei Murakamiui, kuris iš viso to suries dar vieną neįtikėtiną romaną.

Užuominos žmonijai

Taigi žvelgiant iš aplinkosaugos perspektyvos, koronavirusas žmonijai suteikia nepamainomą galimybę įvertinti mūsų daromą poveikį aplinkai. Pastebėjote, danguje nebėra lėktuvų paliktų pėdsakų, matote upių dugne besivoliojančias padangas, įsiklausėte, kokie tylūs ir ramūs yra miestai, kai nebeliko rytinio iki vakaro besitęsiančio transporto piko.

Labai panašiai turėtų atrodyti pasaulis, jeigu norėtume suvaldyti klimato kaitą ir atšilimą. Tačiau gali būti, kad visa tai bus tik trumpas atokvėpis prieš žmonijai suduodant paskutinįjį smūgį gamtai ir neatitaisomai iškreipiant jautrius gamtos ciklus ir procesus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
….skamba labai LIUDNAI ….atokvepis pries suduodant paskutini smugi GAMTAI.."" nes" susitvarke " su pandemija turciai puls dvigubu apetitu krauti turtus ...pliekdami savo versluuuuu "arklius"[naudodami nafta,elektra ,lektuvus ,mashinas ir kitus tarshalu pajegumus -----ZEMELE !!! tik laikykis ,,,,nes vis dar neisisamonina jog pinigai ,turtai===bejegiai pries epidemija,pandemijas,,,,,....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių