Kai dar nespėjus atstatyti restauruotos ir netrukus supleškėjusios Labanoro bažnyčios gaisro liepsnos šeimininkavo Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, klausėme savęs: kas kitas? Kuri kita mūsų tautos vertybė, pergyvenusi badą, marą ir ne vieną karą, taps mūsų abejingumo ar sąmoningo nusikaltimo auka?

Atsakymo, deja, ilgai neteko laukti. Paštuvos kaimelio lakštingalų treles praėjusią naktį užgožė pleškančio medžio traškesys. Nuodėgulių tvaikas pasklido dar vienoje sakralioje vietoje – ten, kur ką tik stovėjo bažnyčia. Valdininkų akimis žiūrint, menkavertė – liaudies architektūros formų, statyta vos 1923 m. Vis dėlto aplinkiniams gyventojams ji – nepaprastai brangi ir neįtikimai jauki, savo ypatinga aura pasiekdavusi net pro šalį užklydusio netikinčiojo širdį.

Ugniagesiai neskuba skelbti gaisro priežasčių, tik įtaria galėjus būti tyčinį padegimą. Vietos gyventojai – regis, net ir XXI a. jie yra patikimiausia signalizacijos sistema su daugiausia informacijos išsaugančia atmintimi – kalba apie įtarinus tipelius, uždavinėjusius įtartinus klausimus ir dalyvavusius savaitgalio mišiose, bet jose įtartinai pasyviai besielgusius.

Žinia, baimės akys didelės. Juolab – nedidelio Paštuvos kaimo, kur neliks nepastebėtas ne tik užklydęs nematytas žmogus, bet ir šuo, gyventojų. Būti paranojišku apskritai yra lengviausia – įvairios sąmokslo teorijos labai patogiai paaiškina daugybę atsitiktinumų, suveria juos į reiškinių grandinę.

Sąmokslo teorija apie vagis, nusitaikančius į Lietuvos bažnyčiose esančias vertybes, o po vagystės padegančius šventoves, patogiai atsako į klausimą, kodėl pastaruosius kelerius metus Lietuvoje ugnis daugiau ar mažiau nuniokojo šešis sakralius paminklus. Tokios mistinių piktadarių paieškos bent iš pradžių labai patogios – ar jos pagrįstos, matyt, atsakys tyrimą atliekantys specialistai.

Paštuva – ne Tytuvėnai, tačiau, matyt, ir šiuo atveju nebus apsieita be aukščiausio lygio kaltinimų tiems, kas registruoja, saugo ar turi saugoti didesnio ar mažesnio masto kultūros vertybes. Paveldosaugininkai tokiais atvejais turi savų argumentų – kad ir teisinių svertų, galinčių leisti pareikalauti šventovėse įrengti priešgaisrinę signalizaciją, stygius. Bažnyčia – savų. Dažniausiai jie prasideda ir baigiasi buhalterijoje.

Policijos tyrėjai tarp apanglėjusių Šv.Barboros bažnyčios likučių bando rasti priežasčių, institucijos ir asmenys it karštus šventovės nuodėgulius vieni kitiems mėtys kaltinimus. Galiausiai turime tai, ką turime: dar vieną gaisro pašvaistę virš tautos vertybių lobyno.

Kas kitas ir kada vėl?