Degantys bokštai ir spindintys kupolai

Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo aplaidumo. Tai, kas buvo pastatyta prieš šimtmečius, sunaikinta per naktį. Tačiau ne viskas prarasta. Kas degė, bus atkurta, o prancūzų pasitikėjimas savimi vėl grįš.

Sukrėtė ir mus

Vis dėlto reikia paklausti, kodėl tai sukėlė tokį emocinį sukrėtimą Vakarų pasauliui? Kaip prancūzų architektūros paminklas sukaustė pasaulio širdis net tiems žmonėms, kurie nė karto nebuvo Paryžiuje, juo labiau Dievo Motinos katedroje? Kodėl šis įvykis sukrėtė labiau negu kasdien žūstantys mūsų broliai ir seserys Ukrainoje, besitęsiantys mūšiai Sirijoje ar Pietų Sudano režimo keliamas dirbtinis badas (kariuomene degino javų laukus, tam, kad sukilėlių kontroliuojamose zonose prasidėtų badas), nepaisant to, kad Paryžiuje nežuvo nė vienas žmogus?

Atsakymas slypi mūsų ir viso Vakarų pasaulio identitete. Nors esame Vakarų pasaulio pakraštys, mūsų žvilgsnis per amžius krypo į Vakarus. Pradedant Gedimino laiškais, kurie buvo skirti vakariečiams, o ne Rytų kaimynams, Lietuvos krikštu pagal Romos katalikų kanonus, o ne rytų stačiatikių, bei politine ir kultūrine sąjunga su Lenkija, o ne su maskvėnais.

Mūsų akys ir širdys per amžius krypo į Vakarus, dėl to Prancūzijos įvykiai taip sukrėtė mus.

Paklauskime savęs, ar mūsų bažnyčios ir katedros yra saugios.

Sava patirtis

Mes jaučiame, kad Dievo Motinos katedra yra dalis mūsų, kaip katalikų, kultūrinio identiteto, kuris staiga paskendo liepsnose. Mes jautėme, kaip dalis mūsų, kaip europiečių, istorijos virsta pelenais.

Panašu, kad prancūzai atsigaus ir atstatys katedrą, nes Prancūzijos elitas jau prižadėjo tam mažiausiai 300 mln. eurų. Gaila, kad šie pinigai bus skirti bažnyčiai atstatyti, o ne neturtingiems žmonėms paremti, žinant, kad to buvo galima išvengti, jei elektros instaliacija būtų buvusi tvarkinga. Todėl kyla klausimas, ar mes Lietuvoje esame užtikrinti, kad tai nenutiks ir pas mus.

Nuo nepriklausomybes pradžios jau degė keturiolika bažnyčių. Laiko atsukti atgal nebesugebėsime, bet ateitį pakeisti galime. Geriausia apsauga tai prevencija. Paklauskime savęs, ar mūsų bažnyčios ir katedros yra saugios. Dažnu atveju taip. Jų tvirtos kolonos ir aukšti bokštai galėtų atlaikyt ir žemės drebėjimus, ir viesulus. Žinoma lengviau juos atlaikyti, kai jų nėra. Tačiau yra bažnyčių ir kultūrinių monumentų, kurių saugumas kelia didesnių ar mažesnių abejonių.

Apsileidimo pavyzdys

Vienas iš pavyzdžių būtų Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, arba, paprasčiau tariant, soboras. Laisvės alėjos bastionas, saugantis miestą nuo moralinių nuopuolių. Gaila, kad jo dydis nėra proporcingas jo reprezentacijai. Statytas rusų, taip ir atrodo, lyg būtų Rusijoje. Tinkas atsilupęs, laiptai aptrupėję, o kupolas praradęs spindesį. Visa tai suponuoja apsileidimą, miesto apsileidimą. Keista būtų miestiečiams ir miesto svečiams matyti, kad grindinys yra gražesnis už ją supančią bažnyčią, galbūt todėl ką tik sudėtos trinkelės jau skilinėja. Ar galime didžiuotis miestu, jeigu didžiausia miesto bažnyčia atrodo lyg 1944 m.?

Aišku, visada galima pasakyti, kad tai ne miesto pareiga, kad bažnyčiomis turi rūpintis kuriijos, bet nepamirškime Paryžiaus. Dievo Motinos katedra – viena labiausiai lankomų Paryžiaus vietų, tai vienas iš miesto simbolių. Soboras taip pat toks būtų, jeigu ne aplaidus miesto vadovo darbas. Galima būtų sakyti kaip lietuvių liaudies patarlėje: devyni amatai – dešimtas badas, bet, žiūrint į merą, taip neatrodo. Panašu, kad jam patogiau kurti istoriją iš naujo, negu ją saugoti.

Ir pinigų, ir laiko užtenka didžiausiam paminklui arkliui Lietuvoje pastatyti. Užtenka laiko viskam, išskyrus miesto paminklų išsaugojimui. Ir tai ne tik fasadiniai dalykai. Mes, miestiečiai, nežinome, ar soboras yra struktūriškai saugus. Kas leidžia paneigti, kad apleista ir pažeista statinio išorė nesikoreliuoja su galimais fundamento ir pagrindinės konstrukcijos pažeidimais, vieną dieną galinčios sukelti panašią nelaimę, kuri įvyko 2016 m. gruodžio 10 d. Nigerijos mieste Ujo, kai, įlūžus bažnyčios stogui, žuvo daugiau negu 100 ten besimeldžiančių žmonių. Ar mes, miestiečiai, leisime miesto simboliams prarasti savo estetinį ir struktūrinį integralumą tik dėl to, kad meras labiau užsiėmęs naujų stadionų statymu, o ne miesto išsaugojimu. Ar mums reikia patirti nelaimę, kad suprastume, jog verta mylėti ir saugoti miestą bei jo paminklus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šančiškė

Šančiškė portretas
Neleisime sudarkyti Nemuno pakrantės ŠANČIUOSE. Kur tai matyta, planuojama iškirsti šitokį pušyną, kad žvyrkelį praplatintų iki 6 metrų pločio! Visišku nevispročiu reikia būti, kad norėtum atgaivinti tarybinių laikų projektą. Šančiškiai uoliai renka parašus prieš šitą beprotybę, ir neleis jos įgyvendinti. ČIA GYVENAME MES, IR MES TURIME SAVE GINTI!

na taip

na taip portretas
kažkodėl pinigų sudarkyt Nemuno krantinę ir padaryt gatvę prie pat Nemuno Šančiuose yra, o bažnyčiai -ne.

UPEIVIS

UPEIVIS portretas
ką čia rašinėja Labanauskas apie blizgančius kupolus,geriu tegu parašo kaip praradp kapitono blizgančius pagonus už upių laivyno sugriovimą
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Padėkime Gruzijai!
    Padėkime Gruzijai!

    2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų ...

    7
  • Ar pasauliui reikia dar pigesnių pinigų?
    Ar pasauliui reikia dar pigesnių pinigų?

    Pastaruoju metu didieji centriniai bankai pradėjo signalizuoti, kad artimiausiu metu gali pradėti keisti monetarinės politikos kryptį – mažinti palūkanas ir didinti pinigų pasiūlą. Kas iššaukė tokią centrinių bankų reakciją, a...

    1
  • Lietuvoje stiprėja optimistinės nuotaikos
    Lietuvoje stiprėja optimistinės nuotaikos

    Lietuvoje nuosaikiai didėja gyventojų optimizmas dėl finansinės ateities. SEB banko užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad savo pajamų didėjimą per artimiausius 12 mėnesių prognozuoja 38 proc. gyventojų. Pernai taip manė 3...

  • VIP’iniai ministrai
    VIP’iniai ministrai

    Artėja nauja senosios Vyriausybės inauguracija. Svarbesnė nei prezidento. Kas tas prezidentas? Naujokas. Jokiame universitete prezidento specialybės diplomo neįgijęs. Štai ministrai patyrę. Dar ir profesionalai. Jie pasuks galvas, ar atsižvelgti...

  • Apie meškos paslaugas. Ne tik jurbarkietiškas
    Apie meškos paslaugas. Ne tik jurbarkietiškas

    Sodyboje bendramokslių vakarėlio metu žiauriai sumuštos ir išžaginti bandytos jurbarkietės istoriją pastarosiomis savaitėmis aptarė turbūt jau visi, įskaitant net vienkiemyje gyvenančias močiutes ir tylos stovyklose medituojančius jo...

    29
  • Sapnai ir paukščiai
    Sapnai ir paukščiai

    Nesinori tokią gražią vasarą kalbėti apie negražius dalykus. Ypač apie mylmerą, atsiskleidusį visa savo chamiška didybe. Ligi šiol galvojau jį turint bent krabo lazdelės dydžio sąžinę. Bet pakaks, geriau pakalbėkim apie vasarą, k...

    29
  • Pramonė 4.0, eschatologija ir Šiluva
    Pramonė 4.0, eschatologija ir Šiluva

    Miniserialas "Černobylis", filmuotas daugiausia Lietuvoje, tapo labai populiarus. Sunku pasakyti, ar patys prodiuseriai galėjo tikėtis tokios sėkmės. Serialas mane įtraukė kaip ir daugelį, netgi per vieną vakarą perskaičiau Svetlanos Aleks...

    6
  • Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta
    Įtampa darbo rinkoje po truputį slūgsta

    Situacija darbo rinkoje vis dar džiugina dirbančiuosius. Darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius auga, nedarbo lygis šalyje mažėja. Trūkstant darbuotojų, į darbo rinką įsilieja net ir tie asmenys, kurie darbo seniau neieškojo – ...

    1
  • Dirva bolševikų diegui
    Dirva bolševikų diegui

    Milžiniškomis aukomis, remiant sąjungininkams laimėjus Stalingrado mūšį (1942 m. rugpjūčio 23 d.–1943 m. vasario 2 d.), bolševikų caras Josifas (1878–1953) vėl atgavo tikėjimą savo paties genialumu. Iki tol jo agresy...

    9
  • Stručio logika
    Stručio logika

    Milijono vertas klausimas, sakoma apie sudėtingą gyvenimo dilemą. Milijonas eurų yra maždaug tiek, kiek vos per porą mėnesių gali uždirbti Lietuvos futbolo klubas. Blogiausiu atveju – maždaug trečdalis milijono. Tačiau tokia, rodos, auksinė ...

    1
Daugiau straipsnių