- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės troškimas.
Tačiau tąkart, gegužės 14 d., įvykęs poelgis buvo maištas, protestas prieš esamą realybę. Skulptorius Robertas Antinis sukūrė puikų paminklą R.Kalantai – ne kaip dar vieną realistinę / ikoninę figūrą, o įkūnydamas tai, ką R.Kalanta savo poelgiu paliko mums. Tas plačiai pasklidusias žiežirbas, maišto dvasią, nesitaikstymą, kovą net žinant, kad laimėtojas nebūsi.
Bet ar toji dvasia yra gyva šiandien, ar tik šildomės prie tų žiežirbų užmiršę, kad jos yra ne nuo medžio, o nuo gyvo žmogaus.
Dar viena šventė? Nusilenkimas ikoninei asmenybei žinant, kad daugybę kartų prisitaikėme, susitaikėme ir ne sykį išdavėme save nutylėdami, patylėdami ir net pritardami tam, kam nepritariame – kas kadaise, jaunystėje, atrodė neįmanoma.
Ar įmanoma protesto, maišto kultūra, kai net kritika kultūriniuose sluoksniuose pakeitė savo veidą. Įdomu, ar maišto dvasia, protestas šiandien yra svarbus? Kai čia pat, tik priešpriešoje, – gerovės religija, užtikrinti pinigai esamoms ir būsimoms paskoloms padengti, nes juk turime gerai gyventi dabar pat?
Gal protestas net neįmanomas? Tai ką mes čia minime? Mums patogią ar beprasmę auką? Asmenybės šviesą? Protesto, maišto viltį? Ar įmanoma protesto, maišto kultūra – jos arba nėra, arba tai elementariausias, dažnai ir primityvus susidorojimas.
Kritiką pakeitė užsakomosios panegirikos, o socialinių tinklų reguliariai (su)renkami "laikai" žmogų padarė liguistai įžeidų (tik anaiptol ne jautrų, nes jautrumas – galvojimas pirmiausiai apie kitą, o ne save) – bet kokia abejonė, kritiška, bet ne agresyviai įkąsti norinti mintis iškart įvardijama kaip priešiška. Maištauja dabar agresyvūs feisbukiniai laido riteriai arba plytelių klojėjas, gaunantis 20 eurų už 1 kv. m, bet ne jį samdantis literatas, kuriam universitetas už paskaitų ciklą pasiūlo 20 eurų, neatskaičiavus mokesčių.
Tačiau tokia proga kalbėti apie pinigus? Betgi kalbame apie protesto, maišto kultūros galimybę. Arba negalimybę. Veikiau apie pastarąją, kuri labai nesunkiai pinigais valdoma. O gal tiesiog tokia kultūra nereikalinga, nes juk viskas OK, nėra čia ko: paskolos, išperkamoji nuoma mokama laiku, kelionėmis į turkijas ir egiptus pasigirti galima, nervus nuramina apsipirkimai, restoranai, naktiniai klubai, plačios interneto erdvės, lošimai, lažybos etc. Nejau dabar imsime kalbėti dar ir apie Don Kichotą? O galėtume. Vieni rimčiausių mūšių – su malūnais. Ypač savo viduje. Turbūt nuo jų viskas ir prasideda. Tuomet ir neišduodama, neparsiduodama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...