- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje į pirmą posėdį rinkosi darbo grupė, rengsianti Ugdymosi šeimoje tvarkos aprašą. Seimui įteisinus tokią alternatyvaus ugdymo galimybę, lyg ir galima pasidžiaugti: išsiplečia ugdymo laukas, vaikas jau ne basas jame… Tačiau ar tvirtai abiem kojom gali žengti į mokymosi kokybės aukštumas?
Alternatyvaus ugdymo šalininkai užbombardavo faktais: tai populiarėja pasaulyje, net Baltijos kaimynėse Estijoje, Latvijoje tokiu būdu ugdomi po 100 ar kiek daugiau mokinių. Ir Lietuvoje kalbama ne apie tūkstančius – kaip Lenkijoje, dešimtis tūkstančių – kaip Jungtinėje Karalystėje, milijonus – kaip JAV. Prognozuojama, kad ugdantis šeimoje Lietuvoje išsilavinimą įgytų apie 200 mokyklinio amžiaus vaikų. Nesunku spėti, kad antra tiek bus ir aptarnaujančių suaugusiųjų: įvairios kontrolės tarnybos, konsultantai, pedagogai, kuriems gali tekti mokyti tėvus, kaip jiems mokyti savo vaikus, ar net taisyti tokio ugdymo spragas...
Laimingo gyvenimo formulėje svarbiausios ne žinios, bet gyvenimo įgūdžiai. O ar jų galės suteikti supermamytė, tapusi "mokyklos direktore", ir močiutė, virtusi "socialine pedagoge", labai abejotina.
Vienareikšmiškai atsakyti, kiek naudingas ar žalingas šis netradicinis ugdymo modelis, sunku ir vargu ar išvis įmanoma. Kai viena pažįstama pasakoja, kad jos dukros darželio grupės Kalėdų šventė vyko kaimo turizmo sodyboje, nes auklėtoja įrodinėja, jog darželyje neįdomu, norisi kuo greičiau traukti vaikus iš tokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tačiau kai vieniša mama didžiuojasi, kad vienuolikmetis sūnus yra jos geriausias draugas, su kuriuo vaikšto į operas ir jas aptaria, nes "ką gi jis su tais bendraamžiais gali šnekėti", geriau jau tegul vaikas eina į mokyklą ir bent jau draugų susiranda... Jei mokykla skatina žinių troškimą ir pagarbą žmogui, kiekvienas tėvas ir mama veršis į tokią leisti savo atžalas. Jei atsakingi tėvai namuose išugdys gerai išsilavinusius, pasaulio iššūkiams pasirengusius ir laimingus žmones – nuostabu, tegul renkasi tokią ugdymo formą.
Šiandien esame remiami prie sienos neginčytinu faktu – mūsų vaikai tampa vis nelaimingesni. Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad laimingo gyvenimo formulėje svarbiausia ne žinios, bet gyvenimo įgūdžiai. O ar jų galės suteikti supermamytė, tapusi "mokyklos direktore", ir močiutė, virtusi "socialine pedagoge", labai abejotina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...