E. Lucasas: Pekino keliama grėsmė yra kur kas didesnė nei Kremliaus

Tai pakankamai baugu. Tačiau Kinijos komunistų partijos (KKP) keliama grėsmė yra kur kas didesnė. Rusija pirmiausia siekia atkurti įtakos sferą savo kaimynystėje. Ji taip pat gali sukelti problemų toli už jos ribų, ypač Užsachario Afrikoje. Tačiau, kitaip nei jos pirmtakė, ji nesiekia pasaulinio dominavimo. Sovietų Sąjungos nuolatinis nesaugumas, didybės iliuzijos ir pripažinimo troškimas skatino jos pasaulinės galios siekį (apie tai rašoma greitai pasirodysiančioje istoriko Sergejaus Radčenkos knygoje). Rusijai, turinčiai 140 mln. gyventojų ir bendrąjį vidaus produktą, prilygstantį Italijos BVP (2 trln. JAV dolerių), tokie užmojai būtų neįtikėtini.

KKP vadovybė, kaip ir Kremlius, labiau už viską nori išlikti valdžioje. Ji įnirtingai ir sistemingai kovoja su vidinėmis grėsmėmis savo valdžiai, pasitelkdama neprilygstamų pajėgumų stebėjimą. Kaip ir Kremlius, ji taip pat siekia kovoti su išorės grėsmėmis. Tačiau ji tai daro kur kas didesniu mastu. Rusijai yra pasisekę kukliai išnaudoti savo diasporas, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tačiau KKP per savo Vieningojo fronto darbo departamentą siekia kontroliuoti visą diasporos veiklą visur. Be to, naudodamasi milžiniškais asmeninės informacijos klodais, kuriuos dirbtinis intelektas persijoja ir surūšiuoja, kad išryškintų dėsningumus ir anomalijas, Kinija įgyja nepaprastų įžvalgų apie Vakarų visuomenes. Jokia demokratinės šalies nacionalinė vyriausybinė agentūra negalėtų to padaryti su mūsų asmens duomenimis: politiniai, teisiniai ir parlamentiniai apribojimai yra per dideli. Tačiau KKP gali ir tai daro.

KKP taip pat daug labiau nei Kremlius orientuojasi į sprendimų priėmimą vyriausybėje ir už jos ribų. Tiesa, Rusija vykdo dezinformacijos kampanijas, siekia didinti socialinį ir kitokį susiskaldymą, remia privilegijuotus politikus ir partijas ir siekia atgrasyti Vakarų šalis nuo paramos Ukrainai. Tačiau ji nesistengia daryti įtakos tam, kaip universitetuose dėstomi ir tyrinėjami Rusijos klausimai, nebaugina leidyklų, kad šios vengtų temų, kurioms ji nepritaria, ir nesistengia kontroliuoti viešojo meno demonstravimo. KKP daro visa tai ir dar daugiau. Ji gali tai daryti dėl savo dydžio: 1,4 mlrd. žmonių ir 18 trln. JAV dolerių BVP – tai antra pagal dydį pasaulio ekonomika.

Kinija taip pat patenka į atskirą kategoriją, kai kalbama apie mokslinę ir technologinę konkurenciją su Vakarais (įskaitant intelektinės nuosavybės vagystes). Sunku įsivaizduoti kokią nors sritį, kurioje Rusija būtų pasaulinio lygio mokslo galybė. Ji taip pat neturi įtakos jokiai svarbiai pasaulinės tiekimo grandinės daliai. Kinija, priešingai, pretenduoja į pranašumą dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos, medžiagų mokslo, nanotechnologijų ir daugelyje kitų sričių. Jos įtaka akumuliatorių technologijoms, svarbiausioms iškasenoms, saulės baterijoms ir elektromobiliams (tai tik keli pavyzdžiai) yra savaime suprantama. Kibernetiniai pavojaus signalai taip pat netyli: įsilaužėlių grupė „Volt Typhoon“ įsiskverbė į Vakarų ypatingos svarbos infrastruktūros sistemas, o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių.

Norėdami įveikti šias Kinijos partinės valstybės grėsmes, Vakarai turės daug gilintis. Reikia siekti politinės vienybės Atlanto ir Ramiojo vandenynų regionuose, priimti ilgalaikius sprendimus abiejų JAV partijų lygmeniu, kur kas labiau rizikuoti ir sukurti tvirtą saugumo kultūrą tarp valdžios ir visuomenės.

Politiniai raumenys vystosi su praktika. Susidorojimas su Kremliaus imperializmu bus geriausias būdas šiems gebėjimams įgyti. Trumpai tariant, Ukraina ne atitraukia dėmesį nuo Kinijos keliamos grėsmės, bet papildo ir sustiprina daug didesnes pastangas, kurių reikia norint susidoroti su Pekino partine valstybe.