Emociniai teroristai

Nieko keisto, kad išgirdę frazę "nedraugiškas elgesys", nejučia imame galvoti apie pavojus iš išorės: tamsiose tarpuvartėse laukiančius plėšikus, į mūsų darbo vietą nusitaikiusį aštriadantį intrigantą darbovietės naujoką ar po langais triukšmaujančius agresyvius chuliganus. Vis dėlto pasitaiko, kai ne mažiau grėsmingas priešas įsirango į labai artimą aplinką – kartais net ir nuosavą lovą. Ir pastarojo kenkėjiškumas kartais suvokiamas kaip toks natūralus reiškinys, kad net neidentifikuojame meistriškai užmaskuotų manipuliacijų kaip tokių.

"Aš dėl tavęs tiek paaukojau", "Čia tu kaltas dėl mano nenusisekusio gyvenimo", "Elgiesi kaip visiškas egoistas!" – frazės, kurios nuskamba dažname šeiminiame ar draugų ginče. Neretam jos atrodo validžiais argumentais, kai norima pasiekti savo bet kokia kaina. Ir, tikiu, daug kas nė nesusimąsto, kad tai yra kažkas bloga. Čia panašiai, kaip vogti iš darbovietės jos produkciją ar kanceliarines smulkmenas – kai kuriems žmonėms tai taip įprasta, kad jie neįžvelgia savo elgesyje nieko amoralaus.

Emocinio šantažo sąvokai ir apraiškoms išaiškinti Susan Forward yra parašiusi visą to paties pavadinimo knygą. Su vaizdingais pavyzdžiais autorė aiškina, kaip siekdami, kad būtų šokama pagal jų dūdelę, kai kurie asmenys virtuoziškai groja draugų, vaikų, tėvų ar mylimųjų emocijomis. Kai gerai pažinodami kitą žmogų, išmanydami jo vidinį pasaulį, marionetiškai už siūliukų dirgina baimes, norą būti mylimam, įvertintam ar tiesiog laikomam geru žmogumi.

Emocinis terorizmas – išmokstamas ir užkrečiamas. Net ir tie, kurie šiandien patys šantažuoja savo artimiausius, greičiausiai kažkada irgi nuo šantažo kentėjo.

Kuo toks elgesys žalingas? Visų pirma dėl to, kad bet kokie santykiai, kuriuose nuolatos jautiesi skolingas ir kaltas, traumuoja. Nesvarbu, ar augi šeimoje, kur kiekvieną laisvo pasirinkimo apraišką tėvai iliustruoja pasakymu "ach, tu nedėkingasis!", ar gyveni su antra puse, aiškinančia "jeigu mane mylėtum, net nenorėtum eiti susitikti su draugais". Su laiku toks savotiškas vaikščiojimas ant kiaušinio lukštų išugdo nuolatinį, kone privalomą kaltės jausmą, atsirandantį darant bet ką, kas teikia džiaugsmą tau pačiam. Ir nerimą, žvalgantis per petį, ar niekas nežiūri smerkiančiai ir bent jau žvilgsniu nerėkia "savanaudis niekše!"

Be to, emocinis terorizmas – išmokstamas ir užkrečiamas. Net ir tie, kurie šiandien patys šantažuoja savo artimiausius, greičiausiai kažkada irgi nuo šantažo kentėjo. Kol ėmė suprasti tai kaip sveiką bendravimo modelį. Tačiau šis anaiptol toks nėra. Bet koks žmonių bendravimas paprastai remiasi lygiavertiškumu ir pasirinkimo laisve. Tuo jis ir žavus – kai tau rūpi kitas, stengiesi, kad jam būtų gerai. Bėda iškyla tada, kai tomis pastangomis imama manipuliuoti, dažnai vaidinant auką esant tokioms situacijoms, kuriose niekas neskriaudžia. Kai į savo norus susikoncentruojama taip smarkiai, kad užmirštama: ne vienas pasaulyje esi su savo troškimais ir jausmais. Pavyzdžiui, kai pradedama nuolatos reguliuoti, kokioje kavinėje vakarieniauti, su kuo bendrauti, kokią karjerą rinktis ar kaip leisti laiką, kuris priklauso tik tau.

Nėra vienareikšmio recepto, kaip emocinį šantažuotoją pagydyti ar bent jau situaciją pakreipti taip, kad netaptum jo žaidimėlių nuolatine figūra. Su kai kuriais pakanka tiesiog pakalbėti, griežtai nubrėžiant ribą ir pasakant: "Ei, aš irgi turiu savo nuomonę ir teisę sprendimus priimti ja remdamasis." Sudėtingesnis atvejis, kai šitaip elgiasi žmogus, tikintis turįs tokią teisę, nes jis viską žino geriau. O dar jei tas reguliuotojas toks artimas bei brangus, kad labai nesinori tiesiog pasiųsti tolyn ir pavymui užtrenkti duris...

Vis dėlto, net jei emocinis terorizmas dangstomas gerais ketinimais, tai nėra sveika ir kilę iš meilės. Nes jei esi laimingas, nepaisant to, kad privertei mylimą žmogų elgtis taip, kaip šis nenorėjo, tai vargu ar nuoširdžiai linki jam gero. Ir dar – žmogiškoji kantrybė, daugeliu atveju nors ir plati, bet ne begalinė. Todėl gali nutikti taip, kad vieną dieną tiems, įpratusiems bet kokia kaina diriguoti paradui, beliks nusipirkti lėlių namą kaip vaikystėje. Nes visi gyvi žmonės nuo jų paprasčiausiai pabėgs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Didžiausi emociniai teroristai sėdi seime ir vyriausybėj. Blogiausia, kad nuo tų nepabėgsi...

:)

:) portretas
Jeigu gerai terorizuoja, ta gal ir nieko...

As

As portretas
Gyli psihologine analize bendravimo aspektu.Autore labai prieinamai isdeste ivairius zmoniu manipuliavimo budus .Aktualu
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    5
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    16
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
Daugiau straipsnių