Emociniai teroristai

Nieko keisto, kad išgirdę frazę "nedraugiškas elgesys", nejučia imame galvoti apie pavojus iš išorės: tamsiose tarpuvartėse laukiančius plėšikus, į mūsų darbo vietą nusitaikiusį aštriadantį intrigantą darbovietės naujoką ar po langais triukšmaujančius agresyvius chuliganus. Vis dėlto pasitaiko, kai ne mažiau grėsmingas priešas įsirango į labai artimą aplinką – kartais net ir nuosavą lovą. Ir pastarojo kenkėjiškumas kartais suvokiamas kaip toks natūralus reiškinys, kad net neidentifikuojame meistriškai užmaskuotų manipuliacijų kaip tokių.

"Aš dėl tavęs tiek paaukojau", "Čia tu kaltas dėl mano nenusisekusio gyvenimo", "Elgiesi kaip visiškas egoistas!" – frazės, kurios nuskamba dažname šeiminiame ar draugų ginče. Neretam jos atrodo validžiais argumentais, kai norima pasiekti savo bet kokia kaina. Ir, tikiu, daug kas nė nesusimąsto, kad tai yra kažkas bloga. Čia panašiai, kaip vogti iš darbovietės jos produkciją ar kanceliarines smulkmenas – kai kuriems žmonėms tai taip įprasta, kad jie neįžvelgia savo elgesyje nieko amoralaus.

Emocinio šantažo sąvokai ir apraiškoms išaiškinti Susan Forward yra parašiusi visą to paties pavadinimo knygą. Su vaizdingais pavyzdžiais autorė aiškina, kaip siekdami, kad būtų šokama pagal jų dūdelę, kai kurie asmenys virtuoziškai groja draugų, vaikų, tėvų ar mylimųjų emocijomis. Kai gerai pažinodami kitą žmogų, išmanydami jo vidinį pasaulį, marionetiškai už siūliukų dirgina baimes, norą būti mylimam, įvertintam ar tiesiog laikomam geru žmogumi.

Emocinis terorizmas – išmokstamas ir užkrečiamas. Net ir tie, kurie šiandien patys šantažuoja savo artimiausius, greičiausiai kažkada irgi nuo šantažo kentėjo.

Kuo toks elgesys žalingas? Visų pirma dėl to, kad bet kokie santykiai, kuriuose nuolatos jautiesi skolingas ir kaltas, traumuoja. Nesvarbu, ar augi šeimoje, kur kiekvieną laisvo pasirinkimo apraišką tėvai iliustruoja pasakymu "ach, tu nedėkingasis!", ar gyveni su antra puse, aiškinančia "jeigu mane mylėtum, net nenorėtum eiti susitikti su draugais". Su laiku toks savotiškas vaikščiojimas ant kiaušinio lukštų išugdo nuolatinį, kone privalomą kaltės jausmą, atsirandantį darant bet ką, kas teikia džiaugsmą tau pačiam. Ir nerimą, žvalgantis per petį, ar niekas nežiūri smerkiančiai ir bent jau žvilgsniu nerėkia "savanaudis niekše!"

Be to, emocinis terorizmas – išmokstamas ir užkrečiamas. Net ir tie, kurie šiandien patys šantažuoja savo artimiausius, greičiausiai kažkada irgi nuo šantažo kentėjo. Kol ėmė suprasti tai kaip sveiką bendravimo modelį. Tačiau šis anaiptol toks nėra. Bet koks žmonių bendravimas paprastai remiasi lygiavertiškumu ir pasirinkimo laisve. Tuo jis ir žavus – kai tau rūpi kitas, stengiesi, kad jam būtų gerai. Bėda iškyla tada, kai tomis pastangomis imama manipuliuoti, dažnai vaidinant auką esant tokioms situacijoms, kuriose niekas neskriaudžia. Kai į savo norus susikoncentruojama taip smarkiai, kad užmirštama: ne vienas pasaulyje esi su savo troškimais ir jausmais. Pavyzdžiui, kai pradedama nuolatos reguliuoti, kokioje kavinėje vakarieniauti, su kuo bendrauti, kokią karjerą rinktis ar kaip leisti laiką, kuris priklauso tik tau.

Nėra vienareikšmio recepto, kaip emocinį šantažuotoją pagydyti ar bent jau situaciją pakreipti taip, kad netaptum jo žaidimėlių nuolatine figūra. Su kai kuriais pakanka tiesiog pakalbėti, griežtai nubrėžiant ribą ir pasakant: "Ei, aš irgi turiu savo nuomonę ir teisę sprendimus priimti ja remdamasis." Sudėtingesnis atvejis, kai šitaip elgiasi žmogus, tikintis turįs tokią teisę, nes jis viską žino geriau. O dar jei tas reguliuotojas toks artimas bei brangus, kad labai nesinori tiesiog pasiųsti tolyn ir pavymui užtrenkti duris...

Vis dėlto, net jei emocinis terorizmas dangstomas gerais ketinimais, tai nėra sveika ir kilę iš meilės. Nes jei esi laimingas, nepaisant to, kad privertei mylimą žmogų elgtis taip, kaip šis nenorėjo, tai vargu ar nuoširdžiai linki jam gero. Ir dar – žmogiškoji kantrybė, daugeliu atveju nors ir plati, bet ne begalinė. Todėl gali nutikti taip, kad vieną dieną tiems, įpratusiems bet kokia kaina diriguoti paradui, beliks nusipirkti lėlių namą kaip vaikystėje. Nes visi gyvi žmonės nuo jų paprasčiausiai pabėgs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Didžiausi emociniai teroristai sėdi seime ir vyriausybėj. Blogiausia, kad nuo tų nepabėgsi...

:)

:) portretas
Jeigu gerai terorizuoja, ta gal ir nieko...

As

As portretas
Gyli psihologine analize bendravimo aspektu.Autore labai prieinamai isdeste ivairius zmoniu manipuliavimo budus .Aktualu
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Singuliariumo link
    Singuliariumo link

    Vienas mėgstamiausių mano režisierių Paulo Sorentino, savo juostose nagrinėjančių paties Dievo įsikišimus į fizinę žmonių realybę, veikėjo žodžiais yra pasakęs, kad tik didžiausiems nelaimėliams ir silpnatikiams yra reikalingi stebukl...

    2
  • Leisimės ant žemės
    Leisimės ant žemės

    Po keleto dienų 300 drąsiausių ir nekantriausių sporto aistruolių užpildys Marijampolės stadiono tribūnas. Rytoj, pirmoji iš sporto čempionatų, į aikštes grįžta Lietuvos futbolo A lyga. Tačiau Vilniaus derbis LFF stadione tarp "...

    1
  • Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase
    Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase

    Išaušo 1963 m. lapkričio 22-osios rytas. Sakoma, kad oras tą dieną Dalase (Teksaso valstija) buvo niūrokas, tačiau nusileidus JAV prezidento Johno Fitzgeraldo (1917–1963) lėktuvui, debesys virš konservatyvumu garsėjančio kra&...

    2
  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

  • Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas
    Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

    Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu. ...

Daugiau straipsnių