- Dainius Martuzevičius, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Naujųjų metų nakčiai, vėl girdime intensyvėjančius petardų griausmus, o jų kulminacija, trunkanti apie pusvalandį naujametės nakties, nušviečia dangų įvairiomis spalvomis ir suteikia džiaugsmo fejerverkus šaudantiems ir nerimo tiems, kurie nemėgsta šio griausmo.
Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubiosios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų. Pandemijos laikotarpiu, kai ligoninės dirba viršydamos savo pajėgumus, tai gali tapti ir kritine problema, kainuosiančia gyvybes.
Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai fejerverkai leidžiami naktį, todėl ryškios jų šviesos nustelbia šaudymo metu susidarančius dūmų kamuolius.
Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą?
Kokio masto tai tarša? Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad, šaudant fejerverkus, į orą išmetama 4 500 t kietųjų dalelių, tai sudaro 15,5 proc. visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų.
Duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti. Jei teigtume, kad lietuviai perka jų santykinai tiek pat (ko gero, ir daugiau), vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150–200 t, o tai prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, manant, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2 000 t padangų. Suprantama, kad poveikis santykinai mažesnis, kadangi fejerverkų šaudymas pasklidęs visoje Lietuvoje, o ne sukoncentruotas vienoje vietoje, kaip gaisro atveju.
KTU aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5–10 kartų ir viršyti ribines vertes. Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.
Dainius Martuzevičius. / KTU nuotr.
Siekiant išvengti didelio aplinkos oro užterštumo, didžiausi Vokietijos miestai – Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas ir kiti 2019 m. uždraudė naudoti fejerverkus miestų centruose.
Šiais metais dar daugiau miestų ir valstybių atsisako fejerverkų Naujųjų metų naktį dar ir dėl to, kad žmonės nesibūriuotų, stebėdami jų šou.
Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą? Juolab kad fejerverkus galima keisti lazerių ir vaizdo projekcijų kuriamais efektais.
Kol fejerverkai yra naudojami, asmenims, sergantiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms nepatartina pasitikti Naujųjų metų fejerverkų apsuptyje ne tik dėl triukšmo ar atsitiktinės traumos pavojaus, bet ir dėl rizikos gauti didelę taršos dozę.
Nepaisant to, kad tai trumpalaikė tarša, fejerverkų šaudymo metu sugeneruojamos kietosios dalelės prisideda prie didžiųjų miestų oro taršos. O šiandieniame pandemijos kontekste svarbu paminėti ir naujausius mokslinius tyrimus.
2020 m. spalio mėnesį Europos kardiologų draugijos moksliniame žurnale publikuota studija atskleidė, kad ilgalaikis oro užterštumo poveikis 15 proc. padidina mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičių pasauliniu mastu.
Pandemija pasibaigs skiepijant visuomenę arba susidarius kolektyviniam imunitetui, tačiau oro kokybe turime susirūpinti vis labiau, imdamiesi veiksmų apriboti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teršalų išmetimą į aplinką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...