Fejerverkai: ne tik grožis, bet ir didžiulė tarša

Artėjant Naujųjų metų nakčiai, vėl girdime intensyvėjančius petardų griausmus, o jų kulminacija, trunkanti apie pusvalandį naujametės nakties, nušviečia dangų įvairiomis spalvomis ir suteikia džiaugsmo fejerverkus šaudantiems ir nerimo tiems, kurie nemėgsta šio griausmo.

Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubiosios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų. Pandemijos laikotarpiu, kai ligoninės dirba viršydamos savo pajėgumus, tai gali tapti ir kritine problema, kainuosiančia gyvybes.

Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai fejerverkai leidžiami naktį, todėl ryškios jų šviesos nustelbia šaudymo metu susidarančius dūmų kamuolius.

Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą?

Kokio masto tai tarša? Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad, šaudant fejerverkus, į orą išmetama 4 500 t kietųjų dalelių, tai sudaro 15,5 proc. visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų.

Duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti. Jei teigtume, kad lietuviai perka jų santykinai tiek pat (ko gero, ir daugiau), vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150–200 t, o tai prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, manant, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2 000 t padangų. Suprantama, kad poveikis santykinai mažesnis, kadangi fejerverkų šaudymas pasklidęs visoje Lietuvoje, o ne sukoncentruotas vienoje vietoje, kaip gaisro atveju.

KTU aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5–10 kartų ir viršyti ribines vertes. Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.

Dainius Martuzevičius. / KTU nuotr.

Siekiant išvengti didelio aplinkos oro užterštumo, didžiausi Vokietijos miestai – Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kelnas ir kiti 2019 m. uždraudė naudoti fejerverkus miestų centruose.

Šiais metais dar daugiau miestų ir valstybių atsisako fejerverkų Naujųjų metų naktį dar ir dėl to, kad žmonės nesibūriuotų, stebėdami jų šou.

Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu bei pradėti riboti fejerverkų naudojimą? Juolab kad fejerverkus galima keisti lazerių ir vaizdo projekcijų kuriamais efektais.

Kol fejerverkai yra naudojami, asmenims, sergantiems kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms nepatartina pasitikti Naujųjų metų fejerverkų apsuptyje ne tik dėl triukšmo ar atsitiktinės traumos pavojaus, bet ir dėl rizikos gauti didelę taršos dozę.

Nepaisant to, kad tai trumpalaikė tarša, fejerverkų šaudymo metu sugeneruojamos kietosios dalelės prisideda prie didžiųjų miestų oro taršos. O šiandieniame pandemijos kontekste svarbu paminėti ir naujausius mokslinius tyrimus.

2020 m. spalio mėnesį Europos kardiologų draugijos moksliniame žurnale publikuota studija atskleidė, kad ilgalaikis oro užterštumo poveikis 15 proc. padidina mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičių pasauliniu mastu.

Pandemija pasibaigs skiepijant visuomenę arba susidarius kolektyviniam imunitetui, tačiau oro kokybe turime susirūpinti vis labiau, imdamiesi veiksmų apriboti tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį teršalų išmetimą į aplinką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
Rašoma, kad Lietuvoje duomenų , apie fejerverkus sunku aptikti , TAI VADINASI , KAD KAI K O N T R A B A N D A , VALIO VALDŽIOS VYRAMS , kiek užteršiamas oras , o po to šiukšlių pilna visur , PERKANT FEJERVERKĄ TURĖTŲ SUSIMOKĖTI IR UŽ TARŠĄ IR NEMAŽAI .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Verti didžiausio koeficiento
    Verti didžiausio koeficiento

    Buvę anos Vyriausybės ministrai Raimundas Karoblis ir Linas Linkevičius kol kas nenusipelnė gyventi geriau, tai yra diplomatinių pozicijų, kuriose triūsė dar iki ministravimo. Dabar jie įsprausti į dvigubą burbulą – tiek „kovidinį&ldqu...

    1
  • Laikas pripažinti – nuotolinis švietimas neveikia
    Laikas pripažinti – nuotolinis švietimas neveikia

    Dirbant Kauno miesto savivaldybėje ne kartą ir ne du teko diskutuoti apie realius, o ne lozunguose rašomus mūsų miesto švietimo pasiekimus. Ir prie apskrito stalo sėdint geriausiems miesto mokyklų ir kitų švietimo įstaigų pedagoga...

    4
  • Mūsų ne mūsų reikalai
    Mūsų ne mūsų reikalai

    Kokios bevyktų perturbacijos Lietuvos kaimynystėje – karinis konfliktas Ukrainoje, režimo ir piliečių konfrontacija Baltarusijoje, kova už žmogaus teises ir bandymai sugriauti modernųjį brežnevizmą Rusijoje, nemenka dalis mūsų bevelytų tai ...

    1
  • Lietuviai pernai daugiau pirko vyno ir šampano
    Lietuviai pernai daugiau pirko vyno ir šampano

    Baigėsi 2020 metai ir galima paskaičiuoti, kaip keitėsi alkoholio suvartojimas praėjusius metus palyginus su 2019 metais. ...

    3
  • Nepilnamečių vaikų apklausos neturėtų virsti tardymu
    Nepilnamečių vaikų apklausos neturėtų virsti tardymu

    Apklausos, kuriose dalyvauja nepilnamečiai vaikai, yra viena sudėtingiausių akistatų, reikalaujanti ne tik išskirtinio dėmesio, bet ir specifinių žinių. Deja, pasaulinė praktika byloja, kad apklausos atlikėjams nepavyksta laikytis geriausių i...

  • E.būdas senovės lietuvių
    E.būdas senovės lietuvių

    Lietuva tebegyvena pagal geriausias biurokratines tradicijas. Išties kodėl daryti paprastai, jei sudėtingiau įdomiau? Ar reikėjo mums milijonų milijonus kainavusios e.sveikatos sistemos, kuri skęsta vandenyje, nors dažnai neveikia ir sausumoje? G...

    2
  • Ar bitkoinas ir pelenuose žiba?
    Ar bitkoinas ir pelenuose žiba?

    Bitkoino − pirmosios ir populiariausios kriptovaliutos − kaina per pastaruosius kelerius mėnesius padidėjo maždaug keturis kartus. Ji šių metų pradžioje viršijo 40 tūkst. JAV dolerių už vieną bitkoiną. Tiesa, netrukus bitko...

    3
  • Drąsiems protestuotojams Rusijoje ir Baltarusijoje reikia lyderystės ir paramos
    Drąsiems protestuotojams Rusijoje ir Baltarusijoje reikia lyderystės ir paramos

    Drąsa ir idealizmas yra būtinos, tačiau nepakankamos sąlygos kovai su tironija. ...

    7
  • Eteryje – kalbantys organizmai
    Eteryje – kalbantys organizmai

    Pažadėjęs sumalti „ryžą snukį“ žurnalistas Rimas Bružas aną savaitę pasakė daug tiesos apie naujuosius TV „turinio kūrėjus“ ir lietuvišką eterį, kupiną baltojo nieko dainelių, kaip pasufleruotų S.Geda. ...

    13
  • Spygliai batuose
    Spygliai batuose

    Poetės, prozininkės Jolitos Skablauskaitės atminimą kraštiečiai pagerbė Joniškyje įrengdami jos vardo skverą. Ten stovintys suoliukai papuošti lentelėmis su rašytojos kūrinių citatomis. "Atvažiuok į mažą užpusty...

    3
Daugiau straipsnių