Finansai – geopolitikos gyslos

Veidrodžiai rodo, kas stovi už jūsų, o ne priešais jus. Vakarų saugumo politika primena mėginimą rasti kelią žvelgiant atgal.

Anksčiau ar vėliau suprantame, kokia buvo to krestelėjimo važiuojant priežastis. Tuomet mėginame apsisaugoti nuo kito – bet į priekį nežiūrime.

Pasiekimai atrodo apgailėtinai. Nesugebėjome nuspėti artėjančios Sovietų Sąjungos griūties (ir, kai kuriais atvejais, netgi gėdingai mėginome neleisti imperijai iširti). Nepakankamai įvertinome korupcijos poveikį postsovietinei Rusijai ir kitoms šalims. Neįžvelgėme buvusios KGB revanšo, kurio geriausiu pavyzdžiu tapo Vladimiro Putino atėjimas į valdžią. Buvome netikėtai užklupti išpuolių Estijoje 2007-aisiais, karo Gruzijoje 2008-aisiais ir didžiulių Rusijos karinių pratybų 2009-aisiais. Europos šalys panikavo dėl dujų tiekimo per Ukrainą sutrikimų. Vakarai buvo apkvailinti D. Medvedevo ir V. Putino susikeitimo pareigomis. Jie nesugebėjo suprasti Rusijos priešinimosi ES Rytų partnerystei, todėl nenutuokė apie artėjantį Krymo atplėšimą ir 2014 metų karą Rytų Ukrainoje. Niekas nesitikėjo, kad Rusija 2016 metais atakuos JAV politinę sistemą. Britanijos pareigūnai 2006 metais neįsivaizdavo, kad Rusija nori nužudyti perbėgėlį iš FSB Aleksandrą Litvinenką arba kad ji surengs panašią operaciją prieš buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį.

Daugelyje šių sričių Vakarai susiprato. Įsisąmoninome, kad Rusija kelia grėsmę. NATO sustiprino savo teritorinę gynybą šiaurės rytų ir pietryčių Europoje. Šis darbas dar ne visiškai atliktas, bet netikėtos sėkmingos Rusijos atakos pavojus smarkiai sumažėjo. Daug rimčiau vertiname kibernetinį saugumą. Suprantame, kad informacija gali būti naudojama kaip ginklas. „Įsilaužimo ir nutekinimo“ atakos, kurios veikė Lenkijoje ir JAV, nesuveikė Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vakarų šalių kontržvalgybos dabar savo prioritetu laiko Rusijos vykdomą šnipinėjimą. ES pertvarkė žemyno energetikos saugumą, užtikrindama geresnę infrastruktūrą ir griežtesnę priežiūrą.

Vis dėlto yra vienas didelis frontas, kur dar nesame perpratę Rusijos taktikos. Tai – pinigų naudojimas.

Rusija nėra turtinga šalis, bet ji turi pakankamai pinigų pirkti politinei įtakai – atvirai arba slapta. Tarp jos naudojamų priemonių – naudojimasis ekonomikos prietilčiais ir verslo modelių, kurių išlikimas priklauso nuo gerų santykių su Rusija, kūrimas. Pasitelkiamos ir juodosios technologijos – prekyba viešai neplatinama informacija, pinigų plovimas arba ginklu paverčiama korupcija.

Saugumo politikos ekspertams sunku rasti priemonių šiems pavojams atremti. Esame labiau patyrę karinio biudžeto, gynybos planavimo, žvalgybos analizės ir panašiose srityse. Esame įpratę atvirai keistis nuomonėmis su gynybos rangovais arba sprendimus priimančiais vyriausybių pareigūnais. Tačiau paprastai nesidomime konkurencijos politika, finansinio reguliavimo ypatumais arba prekių rinkos virtuve, ypač jeigu šie klausimai patenka į itin ginčijamą politinę sritį. Politinių kampanijų finansavimo reforma Jungtinėse Valstijose, Londono Sičio vaidmuo Britanijoje po „Brexit“, bankų slaptumo įstatymai Liuksemburge ir Delavere registruotos ribotos atsakomybės įmonės yra už daugelio ekspertų komforto zonos ribų.

Tačiau šis mūšis mūsų dar laukia priešakyje. Geopolitinės galios gyslos yra finansinės. Rusija (ir kitos priešininkės, pavyzdžiui, Kinija) supranta, kad jog gali pirkti politinę įtaką, naudodamosi mūsų teisinių ir finansinių sistemų spragomis, kai kada – visiškai teisėtomis.

Turtingoms Vakarų valstybėms reikia spręsti šias problemas jų pačių labui. Taip pat turėtume atminti, kad korupcija tokiose šalyse kaip Ukraina veši tik dėl bendrininkų, veikiančių tokiose vietose kaip Londonas ar Viena. Senas šūkis skelbė: „Už jūsų ir mūsų laisvę.“ Dabar turėtume jį atnaujinti ir įtraukti sąžiningumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lucasas --absoliutus profanas

Lucasas  --absoliutus  profanas portretas
politikoj [nors yra europos politines analizes centro viceprezidentas]

Kęstas

Kęstas portretas
Blogai, kad mūsų balvonų mintys niekuo nesiskiria. "Lietuvos gynybos ministras R. Karoblis ragina NATO atverti duris Gruzijai", po to užpulti Rusijos ginamą Osetiją ir branduolinis karas garantuotas. Branduolinė žiema, žmonijos išmirimas - visa tai vardan mažytės Gruzijos, o gal tik vardan didelio asmeninio auksinio šaukšto R. Karobliui? Lietuvoje vis dar patyliukais svajojama užpulti Rusiją ir negauti atkirčio branduoliniais ginklais. Kvaila idėja. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Anonimas

Anonimas portretas
Kiek ilgai mums bus brukama šio balvono rašliavos? Šlykštu skaityti
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    7
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių