Gal Vovočka – ukrainietis?

Tarsi viso to būtų negana, 2022 m. sužinojome, kad badaujantys Afrikos vaikai yra liguistai priklausomi nuo ukrainietiškų grūdų, tad kuo ilgiau Ukrainoje tęsis abstraktusis karas, tuo labiau kentės pietvakarių Sacharos bušmenų genčių konfederacijos tarybos pirmininko pavaduotojo patarėjo atžalos.

Galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau pats KGB papulkininkis (1952) prabils apie savo tikras ar įsivaizduojamas ukrainietiškas šaknis.

Ukraina šiais metais sulaukė itin daug dėmesio, tačiau lojimą, žviegimą ir kriuksėjimą išprovokavęs JAV politikės Nancy (1940) turas po Pietryčių Azijos kraštus žmonijai priminė, kad pati rimčiausia kova dėl naujosios pasaulio tvarkos vyksta ne posovietiniame regione.

Galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau pats KGB papulkininkis (1952) prabils apie savo tikras ar įsivaizduojamas ukrainietiškas šaknis.

Politika daug kuo artima šachmatams, tad geopolitinę realybę lengviausiai galima perprasti, lyginant pasaulio valstybes su šio žaidimo figūromis.

JAV, Didžiąją Britaniją, ES, Rusiją ir Kinijos Liaudies Respubliką derėtų statyti į monarcho ir (arba) valdovės pozicijas. Tai – išteklių ir (arba) labai daug žmonių turinčios valstybės (arba organizacijos), kurių piliečiai dažniausiai kuria ir platina savo produkciją. Rusija – išimtis. Ji beveik nieko nekuria ir pragyvena vien parduodamų žaliavų teikiamomis lėšomis.

Šių valstybių žinioje ne tik branduoliniai ginklai, bet ir platus minkštosios galios arsenalas. Jos atstovauja tam tikrai idėjai ar gyvenimo būdui, kurie yra patrauklūs daugeliui silpnesnių valstybių.

Nuo tikrų šachmatų reali politika skiriasi tuo, kad karalienė netarnauja monarchui, o likusios figūros gali keisti savo spalvą. Sąmokslo teorijų šalininkai tvirtina, kad JAV tarnauja žydams, tačiau palikime šią, į Maskvą ir Minską "pralaužti informacinio barjero" važinėjančių kretinų teoriją nuošalėje.

JAV ir ES yra gana skirtingos, tačiau tuo pat metu ir gana panašios. Jos negalėtų tapti vienu dariniu, tačiau tiek viena, tiek kita geba visus tarpusavio konkurencijos sukeltus vaidus išspręsti derybomis.

Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija dažnai pateikiamos kaip neišskiriamos partnerės, tačiau praeitis liudija, kad ši prielaida – neteisinga. Jeigu po 2022 m. avantiūros Rusija pradės byrėti, Kinijos Liaudies Respublika bus viena pirmųjų, atsiriekusių savąją dalį.

Šachmatų karininkų atitikmuo – Japonija, Izraelis, Pietų Korėja, Saudo Arabija, Iranas, Šiaurės Korėja, Sirija, Egiptas, Turkija, Kuba, Pakistanas, Baltarusija ir t. t. Šios valstybės ir kraštai nusileidžia monarcho pozicijose esančioms figūroms, tačiau jos gali pasigirti bent pora labai stiprių kozirių (gamtiniais ištekliais, minkštąja galia, darbo kultūra, branduoliniais ginklais ir t. t.), dėl kurių kitos valstybės (tiek stipresnės, tiek silpnesnės) visapusiškai siekia jų prielankumo. Svarbiausias jų privalumas – gamtinė padėtis.

Taip. Saudo Arabija yra musulmoniška. Taip. Ją galima laikyti autoritarinio pobūdžio diktatūra. Taip. Žurnalistas (1958–2018) jos konsulate veikiausiai buvo nužudytas, sukapotas į gabalus ir gal net suėstas. Taip. Net penkiolika 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktuose dalyvavusių asmenų buvo susiję su Saudo Arabija. Visa tai veikiausiai yra tiesa, tačiau Saudo Arabija turi naftos, pinigų ir yra įsiterpusi tarp Azijos, Afrikos, Viduržemio jūros bei Indijos vandenyno, tad kiekvienas šio pasaulio Snowdenas ir Assange‘as gali pabučiuoti jo šviesybei Mohammedui bin Salmanui (1985) tiesiai į sėdimąją.

Taivano sala net ir neturėdama oficialaus valstybės statuso taip pat yra geopolitinių šachmatų karininkų gretose. Ji gana turtinga, išsivysčiusi, turi nemažai potencialo ir yra įsikūrusi Ramiojo vandenyno pakrantėje prie pat Azijos, o kova dėl jos buvo, yra ir bus labai rimta.

Žirgų ir bokštų vaidmenį galima pritaikyti Lenkijai, Suomijai, Skandinavijos valstybėms, Kanadai, Australijai, Pietų Afrikos Respublikai, Indijai ir t. t. Tai gana išsivysčiusios, didelės, žaliavų ir minkštosios galios turinčios, bet dominavimo ambicijų neretai stokojančios valstybės ir kraštai. Jos gali surinkti nemenką kariauną, tačiau dažniausiai neturi branduolinio ginklo (Indija – išimtis). Konfliktų metu jos dažniausiai laikosi neutraliteto ir tik kartais įsivelia į vieną ar kitą avantiūrą (kai ši paliečia jas tiesiogiai).

Geopolitinių šachmatų pėstininkais galima laikyti bene visas posovietines Rytų Europos valstybes, nemažai Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos kraštų. Baltijos valstybės vien dėl savo narystės NATO bei ES stovi pačiame pėstininkų eilės pakraštyje ir teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad šis reiškinys yra nesuvokiamas ir nepaaiškinamas stebuklas, mat daugybė žmonių visus tris dešimtmečius siekė (kai kurie jų vis dar tai daro), kad jos šio statuso neturėtų.

Jeigu Marijos žemės politikai ir žmonės laikytųsi nuoseklesnės ir aiškesnės krypties, po 40–50 metų jų padėtis pagerėtų tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu, tačiau jeigu toliau bus aiškinama, kad reikia būti "kaip Šveicarijai" ir virkaujama dėl kiekvieno grasinimo, jeigu kiekvienai sovietinei šiukšlei bus bandoma suteikti paveldo statusą, o kiekvieną stambesnį verslo projektą bus siekiama sužlugdyti referendumais ir kalbomis apie mažą agrarinę valstybę, šis kraštas liks tame pačiame mėšle.

Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos padėtis yra dar sudėtingesnė. Jos yra už šios šachmatų lentos ribų (už jų yra ir Šveicarija, atsidūrusi ten laisva valia) ir niekas negali laiduoti, kad šios valstybės nebus paaukotos dar kartą dėl dujų, naftos ir grūdų.