- Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais Lietuvoje gyventi labai įdomu, tik ne visuomet gerąja prasme. Štai galvoji, žmogau, kad tavęs jau nebegali nustebinti ciniški valdžios ar teisėsaugos sprendimai, bet iššoka koks naujas atvejis ir, kaip sakoma, galvok iš naujo. Šviežiausia tokia, bent jau man, tapo tikra istorija iš Joniškio.
Trumpai nupasakojant, Joniškyje esančios kebabinės "Alibaba" savininkas libanietis matyt persižiūrėjo filmų suaugusiesiems ir pats ėmėsi alfa patino vaidmens. Darbuotojų teigimu, metų metais prie jų kabinėjosi: ir rankas bandė kišti pavaldinėms po sijonais, ir liemenėles atseginėti, ir penį išsitraukė beigi paklausė, ar moterys nenori jo paragauti.
O dar vaginos nuotrauką savo darbuotojai į telefoną nusiuntė klausdamas, ar ir pas ją šitaip nuskusta. Pasak vienos darbuotojų (iš pradžių dėl darbdavio elgesio pasiskundė šešios jam dirbusios moterys, paskui dvi atsisakė pretenzijų), vyras, supratęs, kad saldžios meilės negaus, skambindavo ir grasindavo nupjausiąs galvą, jei ši blogai keps mėsą. Ir čia toli gražu ne visi verslininko "žygdarbiai", kuriais skundėsi jam dirbusios moterys.
Stebina jau vien pati istorija, nes sunku patikėti, kad tokie dalykai dedasi 2019-aisiais, gal ir ne moderniausiame, bet vis dėlto Lietuvos mieste. Tačiau dar keisčiau tai, kaip į ją reaguojama. Joniškio policija nusikaltimo čia neįžvelgia. Kaip ir Šiaulių apygardos prokuratūra, skirtingai negu Joniškio policija, vis dėlto pradėjusi ikiteisminį tyrimą, bet greitai jį nutraukusi. Tiesa, aukštesnis prokuroras visai neseniai tyrimą nusprendė atnaujinti ir, tikiuosi, į libaniečio siautėjimus pažvelgs rimčiau. Bet, apskritai, kokia žinutė siunčiama visuomenei – tiek aukoms, tiek ir potencialiems agresoriams?
Nekaltumo prezumpcija nėra iš esmės blogas dalykas, kol juo nepiktnaudžiaujama. Kol paauglę išžaginti bandęs ir žiauriai sumušęs kovotojas nesėdi ant sofos šiltuose namuose, valgydamas mamos keptus kotletus. Kol žinutės su grasinimais "aš tave padėsiu į vietą" ir "aš tavimi pasirūpinsiu", o kartais net be užuolankų ištarta frazė "aš tave užmušiu" netraktuojama kaip emocingas nieko bloga nenorinčio žmogaus pasisakymas. Kol nusikaltėlių nesistengiama bet kokia kaina išsukti kartais iki absurdo juokingais pateisinimais iš serijos: "Nieko aš neprievartavau, tik paslydau ir nuogas užkritau ant rėkiančios moters." Ir kol, gyvenant teisinėje valstybėje, pirma galvon šovusi asociacija, susijusi su teisėsauga, nėra impotencija.
Ne taip seniai pasaulį sukrėtė Rusijoje įvykdytas nužudymas. Nukentėjusysis nebuvo šventas – prievartaudavo savo tris dukras, smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai, sakoma, kartais net ir beisbolo lazdos į rankas paimti nevengdavo. Mergaičių motina, kurią vyras prieš keletą metų tiesiog išvarė iš namų, buvo dėl sutuoktinio elgesio kreipusis į policiją, kaip, beje, ir šeimos kaimynai, bet įstatymo sargai veiksmų nesiėmė. Užtat ėmėsi pačios merginos. Vieną dieną, tėvui snaudžiant, pasiėmė į rankas peilį, plaktuką bei ašarinių dujų (kuriomis jas vaišindavo mielas tėvelis) ir kartą visiems laikams užbaigė namie išgyventą pragarą. Dabar šimtai tūkstančių žmonių reikalauja, kad merginos būtų paleistos į laisvę.
Visuomet bjaurokas jausmas apimdavo skaitant komentarų skiltis po straipsniais apie smurtinius nusikaltimus, nes ten žiaurumo ne mažiau negu pačių agresorių veiksmuose. Ten ir siūlymai pasielgti su kaltininku taip, kaip šis pasielgė su auka, ir raginimai suorganizuoti linčo teismą. Nemalonu vien dėl to, kad gyvename lyg ir įstatymus gerbiančioje valstybėje, o įniršusios minios su fakelais turėtų likti tik filmų apie tamsiuosius amžius scenose.
Vis dėlto, regint, kaip retai nugali teisingumas, galima imti manyti, kad savarankiški veiksmai – vienintelis būdas jį įgyvendinti. Ir, greičiausiai, net pati nuosaikiausia visuomenė turi savo kantrybės taurės dugną. Tik žinote, jei kada nors pačiai tektų atsidurti smurto ar prievartos aukos kailyje, visai nenorėčiau, kad už mane kumščiais, plaktuku ar kirviu keršytų mano mylimi žmonės. Nes nieko gero, jei pasaulyje atsiranda vienu nusikaltimu daugiau. Net jei tas blogis – iš nevilties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina3
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...