Bet. Išties energijos ištekliai brangs maksimaliai, nes niekas iš niekur dykai neatsiranda. Tikrąją kainą leista išdėstyti per penkerius metus. Ir vis tiek teks susimokėti. Reikia sakyti ačiū, kad užklups ne momentinis, o ilgas ilgas šokas?

Centralizuoto šildymo brangimas taip pat verčia iš kojų. Savivaldybių politikai irgi jau spėjo pademonstruoti savo miestelėnams, kaip rūpinasi. Susimylėjo ir paskelbė, kad kainos nepasmaugs gyventojų, nekils taip drastiškai, kaip žadėta. Geri tie dėdės ir tetos. Nesumokėtą šilumos mokestį teks mokėti šiltuoju metų laiku. Bet. Esmės tai nekeičia. Kišenes teks stipriai pakratyti.

Save jau senokai priskiriame vakariečiams, todėl pertvarkome daug ką pagal Vakarų sugalvotus modelius. Priskiriame. Bet ar tokiais esame?

Keisti sutapimai. Kodėl energija ir komunalinės paslaugos linkę pigti prieš valdžios rinkimus, o brangti po jų? Nes anksčiau tuo rūpindavosi valstybės (savivaldybių) kompanijos.

Dabar bus kitaip? Valdžios įtikinėjimai, kad, atsiradus tarpininkams, prekiaujantiems elektrą, atsiras milžiniška konkurencija, kad vartotojai gyvens gerai, kaip niekada iki šiol, neįtikinami. Nė viena tarpinė grandis nedirbs nuostolingai, nes kitaip išlėktų į orą. Kiekviena turi savo direktorių, buhalterį, IT specialistus, prižiūrinčius sąskaitų išrašymo programas. Kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau direktorių, kuo daugiau vadovų, tuo daugiau vartotojų sumokamų pinigų atiteks ne kaip mokestis už elektrą, o oriems atlyginimams.

Aišku, dalis pasaulio gyvena su energijos pardavimo tarpininkais. Ir mes save jau senokai priskiriame vakariečiams, todėl pertvarkome daug ką pagal Vakarų sugalvotus modelius. Priskiriame. Bet ar tokiais esame?