- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą sukrėtė nauja tragedija – iš kauniečių šeimos buvo atimti du mažamečiai. Atimti it tyčia norint atkartoti brutaliausio karo scenas – su vaikų klyksmu, sutrikusiais tėvais, akmeniniais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) atstovų veidais.
Beveik mėnesį laikinoje globoje išbuvusius vaikus, regis, jau ketinama grąžinti į šeimą. Atrodytų, džiaugtis gali abi pusės: tėvai atgavo viltį, vaikų teisių specialistai darsyk įrodė, kad mato ir girdi viską it kokia šariato policija. Tačiau šis džiaugsmas – pro raudas, nes sukėlė daug abejonių ir klausimų dėl vaikų teisių apsaugos sistemos Lietuvoje. Kodėl tokiu delikačiu atveju imtasi kraštutinių priemonių – motina, it koks recidyvistas, laikinai izoliuota? Kodėl teisė pasirūpinti vaikais iškart nesuteikta jų tėvui? Klausimų tikrai daugiau, nei gali atsakyti visažinė valdininkė, nusprendusi, kad pliaukštelėjimas per rankas yra didesnė trauma vaikui nei trys savaitės, praleistos su svetimais žmonėmis. Panemunės šeimos drama – dar vienas įrodymas, kad Matuko reforma įgyvendinama, jai nepasiruošus. Apie tai, kad ir netiesiogiai, pripažino socialinių reikalų ir darbo viceministrė, vakar atsiprašiusi už Kauno valdininkės melą ir pripažinusi: teisės aktai nėra tobuli. Panemunės dramoje visu gražumu išvydome, kad laisvės interpretuoti vaiko gyvybę apsaugantį (arba suluošinantį) Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra daugiau nei dažnas vaikų teisių specialistas turi kompetencijos. Tačiau kad problema – ne vienos valdininkės iš Kauno paklydimai, rodo ir oficiali statistika. Iš 6 tūkst. nuo liepos 1 d. gautų pranešimų 64 proc. atvejais nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis. Tai byloja ne tik apie išaugusį aplinkinių sąmoningumą, bet ir apie su šeimos gyvenimu susijusių situacijų dviprasmiškumą.
Laisvės interpretuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra daugiau, nei dažnas vaikų teisių specialistas turi kompetencijos.
Ar Lietuvoje bus naujų Matuko istorijų? Bus, jei su netinkamo auklėjimo reiškiniu bus kovojama ne iš esmės, bet dėl statistikos, ne stengiantis diagnozuoti, bet vien malšinant simptomus, kaip sakytų geras gydytojas, lengvą peršalimą bandant gydyti antibiotikais.
Už eismo saugumą atsakingi specialistai mėgsta pabrėžti, kad jų darbo sėkmės paslaptis – siekis ne surinkti kuo daugiau baudų, bet išauklėti vairuotojus. Gal ši formulė labiau nei viduramžių metodai tiktų ir gerinanti sąlygas, kuriomis auga Lietuvos vaikai?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?8
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...